Australijos deimantai. Pirma knyga. Bronwyn Jameson

Чтение книги онлайн.

СКАЧАТЬ ne tavo teta. – Jis ištraukė telefoną iš bejėgių jos pirštų ir užvožė dangtelį. – Pasak Rajeno, tai gali būti Marisa Hamond. Tavo boso žmona.

      ANTRAS SKYRIUS

      Marisa Hamond galėjo būti Hovardo Blekstouno užsakytame lėktuve?

      Šoko sukaustytos Kimberli smegenys niekaip negalėjo to suvokti. Tiesa, pastarąjį mėnesį Marisa leido Australijoje, po motinos mirties tvarkė nekilnojamojo turto reikalus. Ji buvo užgaidi ir egocentriška moteris, bet ne tiek, kad šoktų į lėktuvą ir keliautų namo su didžiausiu savo vyro priešu. Marisa žinojo, kokius jausmus Metas puoselėja Blekstounų deimantams ir kad dėl visko kaltas Hovardas.

      Tai kodėl ji buvo su juo?

      Aišku, Perinis irgi to nežinojo, todėl šis klausimas laikinai išsprūdo Kim iš galvos, užgožtas kitų naujienų. Perinis pabrėžė, kad moteris tebėra neatpažinta, netgi nėra tiksliai žinoma, ar Marisa išvis skrido tuo lėktuvu, informacija dar nepatvirtinta.

      Bet jis prisipažino kalbėjęsis su vyriausiuoju Sidnėjau policijos pajėgų vadu. Aišku, nebūtų užsiminęs apie iš vandens ištrauktą moterį, jei neturėtų konkrečios informacijos. Ir nutylėtų jos tapatybę, nebūdamas dėl jos tikras. Suprantama, nenorėjo suteikti jai tuščių vilčių, kad ir Hovardas galėjo kažkaip išsigelbėti.

      Tokios mintys trumpam užklydo Kim į galvą kraunantis daiktus, jeigu svaidymą į lagaminą po ranka pakliuvusių drabužių galima vadinti krovimu. Tai buvo visiškai bereikšmis procesas. Ji nenorėjo galvoti, kokių drabužių, be švarių apatinių, jai gali prireikti ateinančią savaitę, nors asketišką juodą suknelę, kurią buvo apsivilkusi į darbą, sąmoningai pakeitė balta vasariška suknute. Visai nenorėjo mąstyti, kuo ši kelionė pasibaigs. Neprisileido minčių, kad reikia pasiimti rūsčių juodos spalvos drabužių.

      Užkliuvusi už atvaizdo veidrodyje pastebėjo, jog jos skruostai neką ryškesni už suknelę, greičiausiai netgi blyškesni nei gelsvi Pietų jūros perlai ausyse. Bet kad ir ką būtų apsivilkusi, vis tiek atrodytų blyški, nes tamsūs plaukai, kuriuos negailestingai buvo susirišusi į tamprią uodegėlę, sudarė ryškų kontrastą su oda. Apspangęs žvilgsnis rodė, kokia ji sutrikusi.

      Tą akimirką paskutiniai piktumo lašai, kurie dar palaikė ją pastarąjį pusvalandį, išgaravo. Pajutusi, kaip linksta kojos, sukniubo ant lovos krašto, tarp gėlių motyvais margintų drabužių, ištrauktų iš atostogų lagamino.

      Iš svetainės buvo girdėti prislopintas Perinio balsas: žemas ir malonus garsas pakuteno jos sutrikusius pojūčius ir ištraukė iš prarajos, kurion buvo pradėjusi grimzti. Tikriausiai kalbasi telefonu, – pagalvojo ir prisiminusi skambutį, į kurį jis atsiliepė limuzine, dabar, kai smegenys ėmė suktis greičiau, suvedė galus.

      Marisa gyva. Galbūt ne vien ji išsigelbėjo. Mažytė viltis šildančia liepsnele įsižiebė krūtinėje. Viskas gerai. Ji važiuoja namo – viskas bus gerai.

      Perinis pasirodė miegamojo tarpduryje vis dar su telefonu rankoje. Nuo jo žvilgsnio net širdis stabtelėjo.

      – Yra daugiau naujienų? – paklausė Kim ir įsisiurbė į jį žvilgsniu.

      – Ne. Skambino mano pilotas. Lėktuvo bakas pilnas, jis paruoštas skrydžiui, kai tik tu būsi pasiruošusi.

      Kimberli atsiduso – nė pati nesuvokė, kad laikė užgniaužusi kvapą – ir linktelėjo.

      – Tik nuspręsiu, ką apsirengti.

      Tai buvo kvailystė, turint galvoje, kokios susiklostė aplinkybės.

      Dar labiau savo žodžių pasigailėjo pamačiusi negailestingai atidų Perinio žvilgsnį, kuriuo šis perliejo ją ir atsitiktinai į lagaminą sumestus daiktus. Tada su taip jam būdingu ryžtu peržingsniavo per kambarį ir paėmęs ją už rankos pakėlė. Pamažu nužvelgė nuo kojų iki galvos ir sustojo prie akių.

      – Tiksi ir tokia, – patikino ir jo akis užtraukė plonytė migla, kurioje slypėjo užuomina, kam ji galėtų tokia tikti. – Man patikdavo, kai vilkėdavai baltai.

      Kimberli net sumirksėjo apstulbusi. Nejaugi jis flirtuoja? Vos pusvalandžiui praėjus nuo žinios apie galimą tėvo mirtį? Neįtikėtina.

      – Rengiuosi ne tam, kad padaryčiau įspūdį tau, Perini, – aštriai nukirto ji. Periniui sunkiai sekėsi sulaikyti šypseną ir Kim dar labiau sutriko. – Duok man penkias minutes ir palik vieną, kad galėčiau persirengti.

      – Nėra jokio reikalo. – Jis paėmė ją už rankos. – Šiek tiek parausvinau tau skruostus ir pagyvinau akis. O dabar eime, kol vėl nepradėjai analizuoti ir viso to nepraradai.

      Laikas skrendant iš Oklendo į Sidnėjų slinko lėtai, nors Blekstounų kompanijos lėktuvas greitas ir patogus. Gulfstream IV buvo lygiai tokio pat modelio lėktuvas, kokį liūdnai pasibaigusiai savo kelionei užsisakė jos tėvas. Apie tai sužinojo iš Perinio, kai juodu įlipo vidun. Vėliau Kim pastebėjo prabangią raudonmedžio apdailą, dramblio kaulo spalvos oda trauktus krėslus, virtuvę su visa įranga ir įmantriai įrengtą tualetą.

      Vos spėjo apsidairyti, Perinis parodė jai lovą ir tarė:

      – Nesivaržyk, jei nori prigulti. Mielai įsitaisyčiau šalia.

      Akivaizdu, kad jis stengiasi ją pralinksminti, naudodamasis ta pačia apgaulinga taktika kaip anąkart miegamajame, bet tai nė kiek nesusilpnino tarp jų blykčiojančių elektrinių impulsų. Ar jis prisiminė tą privatų skrydį, kai juodu buvo drauge?

      Aname privačiai užsakytame lėktuve, kuriuo jie skrido iš San Francisko į Las Vegasą, nebuvo jokios lovos, bet tai nieko nereiškė. Jie improvizavo. Ir jai vis dar plevenant aukštumose, į kurias Perinis buvo pakėlęs, pribloškė pasiūlymu, kurį ji palaikė beprotiškai impulsyviu ir nepadoriai romantišku, prilygstančiu mylėjimuisi padebesiuose.

      Tą savaitgalį, po dešimties palaimingų savaičių Riko Perinio meilužės vaidmenyje, buvo pasiektas zenitas. Koplyčioje, kokią įmanoma surasti tik Las Vegase, ji tapo jo žmona, paskui tris dekadentiškas dienas juodu praleido Bellagio viešbučio kambaryje – užsisakydavo maisto į kambarį ir lepinosi kaip įmanydami. Kim negalėjo nė įsivaizduoti, kad santuokos įžadai taip viską pakeis, bet pakeitė – ohoho kaip pakeitė. Tarsi gerą šampaną mėgintum lyginti su senu aukščiausios kokybės prancūzišku vynu. Kitas lygmuo, kurio neįmanoma nei nupasakoti, nei aprašyti, visa tai užvaldė jos jusles ir širdį, privertė susimąstyti, ar atlaikys.

      Grįžtant į Australiją taip ir nutiko.

      Pagalvojusi apie tą palaimą Kimberli skausmingai susigūžė viduje. Nenorėjo prisiminti kritimo laisvu pagreičiu, kuris prasidėjo po kelionės… Nei draskančio skausmo staigiai tėškusis ant žemės. Todėl pabandė susitelkti į dabartį, apibėrė Perinį beprasmiais klausimais apie lėktuvo konstrukciją, pajėgumą ir taip išsiaiškino, kad tėvas skrido tokiu pat modeliu.

      Pakilimo metu įsikibusi į ranktūrius taip, kad net krumpliai pabalo, ir klausydamasi variklių aukštų dažnių aimanos ji negalėjo liautis galvojusi, jog tą patį prieš keturiolika valandų išgyveno ir jos tėvas su Marisa. Nepajėgė atsikratyti vaizdinio, kaip visa ši galia ir greitis su niokojančia jėga neria iš СКАЧАТЬ