Per daug paslapčių. Olivia Gates

Чтение книги онлайн.

СКАЧАТЬ buvo susukti į siaubingą kuodą, makiažas slėpė tikrąją veido spalvą ir bruožus. Griežtumo kauke bandyta slėpti subtilų moteriškumą. Tada buvo jaunesnė, grakštesnė, ne tokių apvalių formų. Atrodė lyg šalta profesionalė… iki kol pamatė Farydą.

      Viena nepasikeitė – jos poveikis jam. Viskas buvo lygiai taip pat, kaip ir tada, jam įėjus į konferencijų salę.

      Farydas miglotai atsiminė žmones, skubančius atlaisvinti jam vietą pirmoje eilėje. Ji stovėjo ant pakylos. Nuostabai pamažu atslūgus Farydas tąsyk suprato, ką moteris ruošėsi daryti.

      Ji skaitė būtent tą pranešimą, dėl kurio šeichas buvo atvykęs – apie vaistą, atstatantį nervų sistemą po sunkių traumų. Farydas buvo daug girdėjęs apie garsią jauną tyrėją, R&D komandos vadovę. Jis mintyse kūrė planus, kaip eina koja kojon su jos neįtikėtinais pasiekimais, tačiau šios vizijos kaipmat subliuško regint šią moterį ir suvokiant savo trūkumus.

      Farydas sėdėjo sutelkęs dėmesį ir iš paskutiniųjų laukė pranešimo pabaigos, kad galėtų prie moters prieiti ir su ja padiskutuoti. Tik žinojimas, kaip jo žvilgsnis trikdo jaunąją mokslininkę, maldė įtampą. Farydui buvo tik dar maloniau matant, kad pranešėja virpa. Ji tęsė, tačiau staiga ėmė atrodyti neužtikrinta savimi.

      Kiekvienas jos dailaus kūno judesys, grakštus rankos mostas, kiekvienas nuostabus jos kūno linkis – dėl viso šito buvo sunku susitelkti į tai, apie ką ji pasakoja. Visgi moters pasiekimai buvo dar įspūdingesni, nei Farydas tikėjosi ir dėl to jis ja tik dar labiau žavėjosi…

      – Visa tai – melas? Tu apsimetėlis?

      Vyras mažne krūptelėjo. Tas šilkinis balsas.

      Reikėjo vėl išgirsti, kad suvoktų, jog jis niekada nenustojo aidėjęs Farydo galvoje. Balsas buvo netgi paveikesnis liepsnojant pykčiui.

      Bet ji pasakė?..

      Netrukus viešnios riksmas nuvijo visus klausimus, palikdamas Farydą be žado.

      – Tai tavoji reputacija tėra pasakaitė? Reklaminiai triukai, kad pelnytum daugiau pagarbos tarp medikų ir būtum dar labiau liaupsinamas žiniasklaidos? Gal tikrai esi toks, kokiu tave vadina saujelė kritikų? Viso labo piniguočius princas, pernelyg talentingas ir įtakingas, įsivaizduojantis, jog yra pats ponas Dievas?

      Antras skyrius

      Gvenė Maknyl girdėjo tylius kaltinimus, lyg juos rėžtų kokios bekūnės būtybės balsas. Balsas, labai panašus į jos pačios.

      Atrodo, pastarosios savaitės atėmė tai, kas buvo likę iš jos sveiko proto. Iš visų jėgų stengėsi susitikti su Farydu, tačiau laikui bėgant ir galimybėms sutikti vyrą vis menkstant, Gvenės pasiryžimas pamažu blėso.

      Buvo įsitikinusi, jog susidūrusi su Farydu akis į akį, nepajėgs suregzti nei vieno rišlaus sakinio.

      Kai Gvenė pagaliau buvo čia, tamsus šeicho žvilgsnis purtė ją it elektra. Farydo akių skvarba, žavesys atėmė visą jaunosios mokslininkės tvirtybę.

      Ji vadino dykumų princą piniguose besimaudančiu sadistu, kuris gyvena tik tam, kad priverstų silpnesnius maldauti jo paslaugų.

      Bet nesulaikoma minčių lavina baigėsi. Viskas, ką dabar Gvenė tegalėjo daryti – su siaubu akyse spoksoti į Farydą. Jis taip pat nustėręs spoksojo į viešnią. Suprato.

      Jis buvo toks, kokiu Gvenė jį laikė. Nesukalbamas. Vos tik pamatė Farydą pirmąsyk, gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis.

      Iki pat dabar kartojo sau, kad gerokai išpūtė prisiminimus apie jį, susikurdama tokį vyro portretą, koks realybėje neįmanomas.

      Tačiau Farydas visgi buvo toks. Ir dar daugiau. Įspūdingo sudėjimo, įgimto dosnumo bei vidinės energijos, nežabojamos galios. Gvenė buvo įsitikinusi, jog laikui bėgant gerosios Farydo savybės tik dar labiau išryškės, kol tikrai taps dieviškai tobulas.

      Vos jie susitiko, Gvenė iškart sutirpo.

      Šeichas prisiartino. Judesys buvo beveik nepastebimas, tačiau slaptas ketinimas aiškus: prieiti arčiau ir nutrenkti it perkūnas.

      Gvenės nusivylimas virto dar vienu pagiežos pliūpsniu.

      – Penkios minutės? Štai kiek laiko duodi žmonėms pabūti tavo draugijoje? Tada išeini nė neatsigręždamas? Jauti malonumą, kai jie bėga iš paskos, maldaudami dar kelių minučių tavo neįkainojamo laiko? Patinka versti kitus keliaklupsčiauti? Tai štai kiek pagarbos kitiems jaučia žymiausias pasaulyje chirurgas filantropas?

      Farydas nuleido nuodėmės vertas blakstienas žemyn, paskui degančiomis akimis pažvelgė į moterį.

      – Tiesą sakant, skyriau dešimt minučių.

      Farydo balsą, girdėtą jam duodant interviu, per paskaitas ir mokomąsias operacijas, Gvenė laikė įtaigiu. Aukštas, sodrus tonas, aiški kiekvienos galūnės artikuliacija darė vyro kalbą panašią į giesmę.

      – Ir kai sakiau, jog…

      Gvenė pertraukė Farydą nebepajėgdama iškęsti šių apžavų.

      – Vadinasi, vietoj penkių minučių, skyrei man visas dešimt. Dabar suprantu, kaip pelnei savo reputaciją – tokiomis kilniomis paslaugomis. Tačiau jau iššvaisčiau didžiąją dalį tų dešimties minučių. Jau pradėjai skaičiuoti likusį laiką iki kol išeisiu?

      Farydas papurtė galvą taip, lyg moters žodžiuose būtų įžvelgęs kitokią prasmę; pro langą besiskverbianti Los Andželo žiemos popietinė saulė apšvietė juodus it naktis šeicho plaukus.

      – Nesiruošiu nieko panašaus daryti, panele Maknyl.

      Gvenės širdis suspurdėjo. Jis… jis… jis prisiminė?

      Regis, pasaulis susitraukė į mažą pilką sūkurį. Jai siaubingai ūžė ausyse. Viskas aplink išnyko, lyg kristų bedugnėn.

      Kažkas pakirto Gvenei kojas, tada ji suprato bandanti priešintis virpinančiam Farydo žavesiui.

      – B‘Ellahi… nemesk man iššūkio.

      Šie niūrūs žodžiai, pulsuojantys aistringa tvirtybe bei svaiginančiu aromatu, užliejo Gvenę tarytum pakylėdami virš žemės. Ji atsimerkė, suprato, kad veidas, kurį, kaip norėjo sau įteigti, jau buvo užmiršusi, buvo lygiai toks kaip svajonėse. Gvenė nepajėgė užmiršti nei vieno taisyklingo Farydo veido bruožo, jo tvirtybės, kilnių poelgių, išskirtinumo. Šeichas Farydas Al Zaferas – neužmirštamas, net susidūrus trumpai akimirkai. Antrasis susitikimas, ko gero, pražūtingas. Tačiau pirmoji akistata vis tiek neišdildoma.

      Gvenė manė, kad Farydo buvimas šalia – pavojingiausia jai žinoma jėga, tačiau dabar, kai moteris buvo vyrui ant rankų, jai aptemo protas – iš jos taip puoselėto pasipriešinimo beveik nieko neliko.

      Ją krėtė stiprus drebulys. Farydas kilstelėjo ją aukščiau.

      – Nuleisk mane, prašau. – Ties paskutiniu žodžiu moters balsas prislopo.

      Vos СКАЧАТЬ