Eliotų dinastija. Pirma knyga. Brenda Jackson

Чтение книги онлайн.

СКАЧАТЬ taip nurijo kąsnį ir įstengė nusišypsoti, nepaisydama viduje siaučiančio alkano geismo.

      – Ką gi, reiks pažiūrėti, ar suveiks, – ji bakstelėjo į laikrodį. – Po pusvalandžio susitinku bare su ATG.

      – ATG? – Genonas suraukė antakius.

      – Atsiprašau, – Erika atsistojo ir pačiupo paltą, o afrodiziakų likučius sumetė atgal į dėžę. – ATG reiškia „aukštas, tamsus gražuolis“.

      Genonas atsistojo, nenuleisdamas nuo jos akių:

      – Paskirtas pasimatymas bare?

      – Taip, – linktelėjo Erika.

      – Maniau, kad nori, jog aš… – jis prisimerkė, – duočiau tau savo spermos.

      – Taip, bet tai nereiškia, kad liausiuosi ieškoti pono Tobulybės. Ačiū dar kartelį už užkandžius, – pridūrė Erika, – išgelbėjai man gyvybę.

      ŠEŠTAS SKYRIUS

      Genonas permetė akimis Erikos darbo sutartį ir dirstelėjo į laikrodį – rodyklės rodė kelias minutes po penktos. Ji dar turėtų būti darbe. Nusprendęs pats nunešti sutartį nužingsniavo prie jos kabineto, pabarškino į duris ir tyliai pravėrė.

      Erika sėdėjo prie stalo ir klausiamai kilsterėjo galvą. Jų žvilgsniams susitikus Genono kūnu perbėgo šiurpuliukai. Uždaręs už nugaros duris, jis priėjo arčiau ir paklojo ant stalo sutartį.

      – Sakiau, kad šis reikalas bus greitai sutvarkytas.

      Erika perbėgo akimis dokumentą ir pažvelgė į Genoną:

      – Tikrai greitai.

      – Galime aptarti visus tau iškilusius klausimus dėl sutarties vakarienės metu, – pasiūlė jis.

      Moteris nudelbė žvilgsnį.

      – Gal pirmiausia pati nuodugniai perskaitysiu ir neaiškumus išsiaiškinsim rytoj. Darbe.

      – Bijai su manimi pavakarieniauti? – paklausė Genonas. Pajuto negalįs atsispirti Erikai: jis troško būti jai svarbus, troško sulaukti atsako.

      Erika vėl pakėlė akis.

      – Nebijau, tiesiog saugausi.

      – Jei baiminiesi dėl paskalų, tai…

      – Praėjusį kartą pakankamai prisislapstėme, – ji numojo ranka.

      Genonui nudiegė širdį, pamačius jos akyse šmėstelėjusį skausmo šešėlį.

      – Tai, ką jautėme vienas kitam, buvo tik mūsų reikalas. Norėjau, kad taip ir liktų, – jis nepamiršo, kaip siekė apsaugoti jų jausmus nuo aplinkinių akių, kartais elgdamasis gana savanaudiškai.

      – Nelabai pavyko, tiesa? – kreivai šyptelėjusi Erika ne tiek klausė, kiek konstatavo.

      – Nei tu, nei aš tada nebuvome pasirengę rimtam įsipareigojimui, – atsakė Genonas.

      – Kaip ir dabar.

      Eliotui teko pripažinti jos tiesą. Dabar, bręstant dideliam mūšiui dėl ELK generalinio direktoriaus posto, jam teks susitelkti į darbą labiau nei bet kada.

      – Bet mes vienas kitą traukiame, negali to paneigti.

      – Paneigti negaliu, bet praėjusį kartą išmokau svarbią pamoką. Sužadintas kūnas dar nereiškia užkariautos širdies.

      – O! Sprendžiant iš tavo žodžių, aš esu… – Genonas trumpam pritilo, – beširdis.

      – Ne, tiesiog itin praktiškas, net jausmų atžvilgiu.

      – Būti praktiškam ir sąžiningam visada apsimoka. Jei nebūčiau buvęs sąžiningas su tavimi nuo pat pradžių, net nenorėtum kalbėtis su manimi, ką jau šnekėti apie grįžimą į „Pulsą“.

      – Abejoju, ar ši teorija labai veiksminga, ypač moterims. Į „Pulsą“ grįžau dėl praktinių sumetimų – išmokau iš tavęs. Tu gauni tai, ko nori, o mainais duodi man tai, ko noriu aš.

      „Spermą, – pagalvojo suirzęs Genonas, – tarsi būčiau koks veislinis bulius.“ Jis žinojo, kad dabar netinkamas metas mėginti įtikinti Eriką, kad sumanymas pasinaudoti jo sperma gyvybei užmegzti nevykęs. Genonas ne kartą apie tai galvojo ir priėjo prie vienintelės išvados: reikia atidėlioti sutarties dėl spermos pasirašymą tol, kol Erika pati atsitokės.

      Tačiau vakar vakare, kai Genonas stengėsi kaip įmanydamas ją sužadinti, pasirodo, tik tam, kad išgirstų, jog ji skuba į pasimatymą, tokios mintys jo nepaguodė.

      – Kaip praėjo vakar pasimatymas su ATG?

      Erika nutaisė bereikšmę miną.

      – Jis mielas. Malonus žmogus.

      – Ar afrodiziakai suveikė?

      – Ne tavo reikalas, – atšovė Erika.

      – Tikrai? Man nepatinka įkaitinti moterį tam, kad ji sušildytų kitą vyrą.

      Erika kelias sekundes žvelgė į jį tylomis, vėliau nusikvatojo.

      – Niekada negirdėjau iš tavęs didesnės kvailystės.

      – Nesupratau? – Genonas nespėjo susivokti, ar labiau niršta ant savęs, ar ant jos.

      – Nenorėčiau paglostyti tau savimeilės, bet dauguma čia dirbančių moterų svajoja apie tave. Tokiam gražuoliui neatsispirtų nė viena moteriškosios lyties atstovė. Nejau tikrai nenutuoki, kad daug moteriškių mintyse regi save šalia tavęs, o vėliau jų nusivylimas ir aistra išsilieja ant nieko niekuo dėtų vyrų?

      Genonas pažvelgė į ją netikėdamas savo ausimis; tiesą sakant, jis vargiai girdėjo, ką ji sakė.

      Erika sunėrė rankas ant krūtinės.

      – Trumpai tariant, jei tau nepatinka mintis, kad kaitini daugybės moteriškių fantaziją, o rezultatais pasinaudoja kažkas kitas, tada teks tiesiog prie to priprasti.

      Vyras ranka perbraukė plaukus.

      – Niekas nėra man sakęs tokių dalykų.

      – Tik pasakiau teisybę.

      – Po galais, aišku, kad niekada apie tai nepagalvojau.

      – Žinoma. Tu per daug užsiėmęs savimi, kad pastebėtum. Gražus, gundantis darboholikas.

      – Palauk, tu čia mane giri ar įžeidinėji?

      – Nei tas, nei tas. Tiesiog žiūriu praktiškai, kaip ir tu. Sakau tiesą.

      Genonas įrėmė žvilgsnį į Eriką ir ilgai nenuleido akių. Per pastaruosius metus ji sutvirtėjo, tapo dar sumanesnė. СКАЧАТЬ