Jausmai ne pagal scenarijų. Nora Roberts

Чтение книги онлайн.

СКАЧАТЬ buvo tikras, kad yra matęs visko. Girdėjęs visko. Po truputį trūkstant kantrybei prakalbo pro sukąstus dantis:

      – Dvi prostitutės negyvos. Jos abi dirbo toje vietoje.

      – Žinau, – atsakė ji greitosiomis, lyg tai viską paaiškintų. – Tai viena iš priežasčių, kodėl pasirinkau tą gatvę. Matote, ketinu Džeidę…

      – Aš kalbu apie jus, – pertraukė Aleksas ir jo balsas privertė ją krūptelėti. – Jus. Tuščiagalvę rašeivą, kuri mano, kad gali pastypčioti gatvėje apsitempusi tamprėmis, su puse tonos makiažo, o tada kaip niekur nieko grįžti namo į savo mielą rajoną.

      – Rašeiva? – Ją įžeidė tik šis žodis. – Klausykite, policininke…

      – Tai jūs klausykite. Laikykitės toliau nuo mano teritorijos ir nesivilkite daugiau šių kekšiškų drabužių. Semkitės patirties iš knygų.

      Besė kilstelėjo smakrą.

      – Galiu eiti, kur noriu, ir vilkėti, ką noriu.

      – Taip manote? – Yra būdas ją pamokyti. Tobulas būdas. – Puiku. – Aleksas pakilo, išplėšė krepšį ir tvirtai sugriebė ją už rankos. – Eime.

      – Kur?

      – Į cypę, mažute. Jūs suimta, pamiršote?

      Ji kluptelėjo ant savo aštuonių centimetrų aukščio kulniukų ir pasiskundė:

      – Juk aš ką tik paaiškinau…

      – Kasdien prieš pusryčius girdžiu geresnių istorijų.

      – Jūs neįkišite manęs į kamerą.

      Besė buvo įsitikinusi. Neabejojo tuo. Iki pat tos akimirkos, kai jai prieš nosį užsivėrė grotos.

      Užtruko dešimt minučių, kol nuslūgo šokas. O tada Besė nusprendė, kad tai nėra labai blogas posūkis. Ji gali siusti ant policininko, kad ir kas jis būtų, bet gali ir padėkoti bei pasinaudoti ypatingomis susidariusiomis aplinkybėmis. Atsidūrė kameroje su keliomis kitomis moterimis. Puiki atmosfera, kurią galima įsiminti, ir pokalbiai, kuriuos galima užmegzti.

      Kai viena iš kameros draugių pasakė, kad čia leidžiama paskambinti, Besė to ir pareikalavo. Paskui, patenkinta, kaip viskas klostosi, prisėdo ant kieto gulto pasikalbėti su naujomis pažįstamomis.

      Po pusės valandos Besė pakėlė akis ir pamatė savo draugę bei kolegę rašytoją Lorę Beins, stovinčią šalia uniformuoto policininko.

      – Bese, tu taip tinki šioje kameroje.

      Kai sargybinis atrakino duris, nusišypsojusi Besė pašoko.

      – Buvo puiku.

      – Ei! – šūktelėjo viena iš jos kameros draugių. – Sakau tau: Vikė – ragana, o Džefris turi išspirti ją lauk. Amelija – tinkama jam moteris.

      Besė mirktelėjo.

      – Pažiūrėsiu, ką galiu padaryti. Iki, merginos.

      Lorė nemanė turinti geležinę kantrybę. Ji nelaikė savęs davatka ar ribota asmenybe. Ji taip ir pasakė Besei, kol jiedvi ėjo koridoriais, kilo laiptais į viršų, į laukiamąjį šalia suėmimo kambario.

      – Vis dėlto, – pridūrė Lorė, spausdama pirštus prie pavargusių akių, – mane erzina, kai esu žadinama antrą valandą nakties, kad ištraukčiau tave iš kalėjimo.

      – Atsiprašau, bet sekėsi puikiai. Palauk, kol tau papasakosiu.

      – Ar matei, kaip tu atrodai, brangute?

      – Taip. – Besė nerūpestingai ištiesė kaklą. Kėdė prie ją suėmusio pareigūno stalo buvo tuščia. – Net nemaniau, kad tiek daug šių merginų žiūri serialą. Žinoma, jos dažniausiai dirba naktimis. Ak, atsiprašau… – Ji nutvėrė už rankovės vieną iš einančių pro šalį policininkų. – Noriu paklausti apie pareigūną, kuris dirba prie šito stalo.

      Policininkas nurijo kąsnį sumuštinio su jautiena.

      – Stanislaskį?

      – Oho. Bemaž neištariama. Ar jis vis dar čia?

      – Tardymo kambaryje.

      – O. Ačiū.

      – Nagi, Bese, turime pasiimti tavo daiktus.

      Besė pasirašė atsiimdama savo rankinę su viskuo, kas joje buvo, ir vis dar akimis ieškojo Alekso.

      – Stanislaskis, – pakartojo ji sau. – Kaip manai, ar tai lenkiška pavardė?

      – Iš kur man, po velnių, žinoti? – Netekusi kantrybės Lorė nustūmė ją durų link. – Nešdinamės iš čia. Ši vieta pilna nusikaltėlių.

      – Žinau. Tai nuostabu. – Juokdamasi ji apkabino Lorę per liemenį. – Turiu minčių ateinantiems trejiems metams. Jei nuspręsime suimti Elaną už Rido žmogžudystę…

      – Nesu tikra, kad reikia nužudyti Ridą.

      Atsidususi Besė apsidairė taksi.

      – Lorę, mes abi žinome, kad Džimas nepasirašys dar vienos sutarties. Jis nori išbandyti aukštesnę lygą. Panaikinti jo personažą – puikus būdas sustiprinti Elanos siužetinę liniją.

      – Gal.

      Besė gudriai atidengė savo kortas.

      – „Mūsų gyvenimas, mūsų meilė“ praeitą mėnesį pakilo per dvi vietas reitingų lentelėje.

      Lorė tik suniurnėjo.

      – Kalbama, kad gydytoja Amanda Džeimison turės dvynukus.

      – Dvynukus? – Lorė užsimerkė. Muilo operų primadona Arielė Kikrvud, kuri atliko labai patyrusios psichiatrės vaidmenį konkurentų seriale, buvo įžymiausia dieninių muilo operų žvaigždė. – Turi būti dvynukai, – sumurmėjo Lorė. – Gerai, Ridas miršta.

      Besė pamalonino save greita pergalinga šypsena, o tada nuskubėjo tolyn.

      – Šiaip ar taip, kol aš ten buvau, įsivaizdavau elegantišką šaltą gydytoją Elaną Varfild Staford Karsters kalėjime. Nuostabu, Lore. Tai būtų nuostabu. O kad tu būtum mačiusi policininką.

      Jos ėjo iki kampo, taksi niekur nebuvo matyti.

      – Kokį policininką?

      – Tą, kuris mane suėmė. Jis neįtikėtinai seksualus.

      Lorė įstengė tik atsidusti.

      – Palieku tau garbę būti suimtai seksualaus policininko.

      – Tikrai. Tie jo tankūs juodi plaukai. СКАЧАТЬ