Iššūkis priimtas. Jennifer Hayward

Чтение книги онлайн.

СКАЧАТЬ savo taurę ir išsiblaškęs persibraukė ranka plaukus.

      – Jei atiduočiau darbą tau, o aš nieko neprižadu, ar dirbtum pati, ar priviliojusi klientą paliktum visą darbą pavaldiniams?

      – Niekada gyvenime nesu taip pasielgusi, – ramiausiai atsakė ji. – Jei samdai mane, tai ir gauni mane.

      Oi. Tai nuskambėjo keistai. Ji nenorėjo pasakyti, kad Geibas gautų ją. Bet juk jis ją suprato, ar ne?

      Jis metė šnairą žvilgsnį.

      – Kas su tavimi negerai? Dėl Dievo meilės, atsisėsk normaliai. Tu siaubingai įsitempusi.

      Ji daugiau atsilošė ant sofos. Prakeikimas, ji tikrai įsitempusi. Kai šalia ant sofos sėdėjo velniškai seksualus Geibas su marškiniais ir kaklaraiščiu, kurie ant kito vyro būtų atrodę paprastai, o jį pavertė karščiausiu eržilu, ji niekaip negalėjo susikaupti.

      – Aleks?

      – Atsiprašau, – tarė ji ir greitai pakėlė akis.

      Jis atsiduso.

      – Kas negerai?

      Ji tik papurtė galvą.

      – Buvo ilga diena.

      Geibas kietai sučiaupė lūpas. Gurkštelėjo.

      – Įtikink mane, kad turiu tave pasamdyti.

      Aleks atsistojo, susirado lagaminėlį ir ištraukė aplanką.

      – Čia aprašyti penki renginiai, kuriuos suorganizavau per tokį patį laiką, – tarė ji paduodama aplanką Geibui. – Galiu pasirūpinti, kad tai būtų įspūdingiausias vyno debiutas. Pažadu.

      Geibas pervertė aplanką.

      – Daro įspūdį.

      – Tuomet apsispręsk.

      Jis padėjo aplanką ant kavos staliuko ir atsilošė. Judesys patraukė jos dėmesį prie jo nuostabių, raumeningų šlaunų. Jos buvo tokios galingos, kad negalėjai jų nepastebėti.

      – Net jei sutikčiau, kad tu geriausias pasirinkimas, – ramiai tarė jis, – turime aptarti ir kitą problemą.

      – Kokią problemą?

      – Tą problemą.

      Aleks susiraukė.

      – Net nenutuokiu, apie ką kalbi.

      Jis kilstelėjo antakį.

      – Pasakyk man, kad tas žvilgsnis tikrai nebuvo geidulingas.

      – Jis nebuvo geidulingas. Jis buvo…

      – Aleks, – nutraukė jis ir pasisukęs į ją sugavo žvilgsnį. – Nerimauji nuo tada, kai įėjome į šį kambarį, ir abu žinome, kodėl. Vis galvoji, kas būtų nutikę, jei būtume pasibučiavę Lilės ir Rikardo sode. Aš taip pat.

      Aaa. Nepavykęs bučinys. Kad ir kaip stengėsi, nepajėgė jo pamiršti. Svečiams išsiskirsčius po sesers vasaros sezono atidarymo vakarėlio ji apgirtusi stovėjo ant taburetės ir nukabinėjo nuo medžio žibintus, kai atėjo Geibas. Jo pasirodymas ją taip nustebino, kad ji vos nenukrito, bet jis ją sugavo ir nuleido ant žemės, tik kažkodėl nepatraukė rankų nuo jos liemens. Pagalvojusi, kad jis tuoj ją pabučiuos, ji čiupo savo basutes ir pabėgo.

      Aleks nutaisė nepatenkintą žvilgsnį.

      – Miegojau vos keturias valandas. Štai kodėl esu suirzusi. Galbūt tau reikėtų tiesiog sutikti, kad galėčiau pailsėti, – tarė ji stebėdama, kaip jis slenka artyn. – Ką darai?

      Geibas pakėlė ranką ir uždėjo pirštus jai ant skruosto.

      – Prieš apsispręsdamas noriu išsiaiškinti, ar ši problema rimta.

      – Jokios problemos nėra, – kimiai sugergždė ji. – Ir jei kartu dirbsime, aš…

      – Aš dar nesutikau, – ryžtingai nutraukė jis. – Kol kas mūsų nesieja jokie darbiniai santykiai.

      Tarp jų buvo daug kibirkščių. Ji tiesiog kaito viduje. Aleks sunkiai nurijo pasiduodama savo vidiniam karščiui, kuris vertė širdį greičiau plakti.

      – Jei dabar pasiduosiu, ar sutiksi?

      Geibo akys aptemo nuo išsiplėtusių vyzdžių.

      – Tau nebūtina pasiduoti.

      Ne, – prisiminė ji besidaužančia širdimi. – Tikrai nebūtina. Aleks liežuviu sudrėkino sausas lūpas įtikinėdama save, kad tai savitvardos klausimas. Ji turi jam įrodyti, kad ši trauka visiškai kontroliuojama ir jos galima išvengti. Bet kai jo nykštys nuslydo prie jos lūpų kampučio, taip sukurdamas tobuliausią preliudiją bučiniui, ji pajuto, kad situacija nevaldoma.

      Pirmasis Gabrielio De Kampo prisilietimas buvo kaip tik toks, kokį ji įsivaizdavo. Karštas, saldus, valdingas. Jo lūpos judėjo lėtai tyrinėdamos kiekvieną jos burnos centimetrą, kiekvieną iškilimą ir įdubimą su tokiu pasimėgavimu, kad jai norėjosi įsikibti į jo marškinius ir maldauti. Ji mėgino sukaupti paskutinius valios likučius ir atsispirti, bet tai buvo tas pats kaip kaboti ant uolos krašto šimtas metrų nuo žemės ir laikytis įsikibus iš visų jėgų, nors žinai, kad galiausiai nukrisi.

      Ji žinojo, kad su juo bus gera. Tik nesitikėjo, kad taip gera.

      Minutėlę, vieną palaimingą minutėlę Aleks pasidavė pagundai ir leido sau viską pamiršti. Leido sau mėgautis tuo, ko troško labai ilgai.

      Geibas pajuto, kaip ji atsileido. Jis suėmė jos sprandą ir pasisavino jos burną svaiginančiu, nesibaigiančiu bučiniu, kuris pakėlė temperatūrą dar šimtu laipsnių. Netekusi pusiausvyros ji neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik įsikibti į jo marškinius.

      – Aleks, – sumurkė jis tyrinėdamas jos burną liežuviu. – Aš noriu daugiau.

      Ji ruošėsi viską nutraukti po penkių sekundžių. Tikrai. Bet kai jis pareikalavo daugiau, ji nepajėgė pasipriešinti. Pajutus, kaip jis jausmingai slysta jos liežuviu, kiekvienas raumuo įsitempė. Tai buvo daugiau nei bučinys, tai buvo visiškas sveiko proto atėmimas.

      Jam pavyko.

      Aleks išsilaisvino iš jo glėbio. Jos krūtinė sunkiai kilnojosi. Penkios sekundės seniai baigėsi. Labai seniai.

      – Taip nesąžininga.

      – Turi pripažinti, kad turime problemą, – šaltai tarė jis. – Dabar tai tikrai aišku.

      – Taip pat aišku, kad ji visiškai kontroliuojama, – pastebėjo ji. – Klausyk, kas padaryta, padaryta, – tarė ji ir numojo ranka. – Daugiau tai nepasikartos. Smalsumas patenkintas.

      Geibas paėmė aplanką ir atsistojo.

      – Rytoj СКАЧАТЬ