Название: Itališkas netikėtumas
Автор: Maisey Yates
Издательство: Сваёню книгос
Жанр: Зарубежные любовные романы
Серия: Jausmų egzotika
isbn: 978-609-406-523-1
isbn:
– Kūdikį aš išsaugosiu, kad ir koks būtų tyrimas, – pasakė ji lėtai ir pakėlė į jį akis. – Tik turiu viskam pasirengti.
Dėl potekstės, kad tai ji išsaugosianti kūdikį, tarsi jis, tėvas, neturėtų jokios reikšmės, Makso gyslomis plūstelėjo deginantis savininkiškas pyktis. Įtūžis buvo toks stiprus, kad nustelbė ką tik užplūdusį geismą.
– Šis kūdikis ne tavo, o mūsų, – pataisė jis.
– Bet… jūs ir jūsų žmona…
Staiga jis sustingo suvokęs, kad Elisona neturi nė menkiausio supratimo kas jis. Tikrai nė nenutuokia. Jos veide neatsispindėjo nė šešėlis minties, galintis išduoti, kad mergina nuspėjo atsakymą. Jeigu ji žinojo, kas jis, tai buvo Oskaro verta aktorė.
– Mano žmona mirė prieš dvejus metus.
Įstabiosios akys išsiplėtė, burna prasivėrė.
– Aš… Aš labai užjaučiu. Nežinojau. Melisa man nieko neminėjo. Ji tik pasakė jūsų vardą.
– Paprastai to ir užtenka, – nukirto jis.
– Bet juk… jūs nemanote, kad atiduosiu jums savo kūdikį?
– Mūsų kūdikį, – burbtelėjo Maksas. – Jis tiek pat mano, kiek ir jūsų. Žinoma, jei jūs iš tiesų esate motina ir jokia kita moteris nebuvo kiaušinėlių donore.
– Ne. Kūdikis tik mano. Biologiškai. Mane apvaisino dirbtinai. – Ji nuleido akis. – Tai buvo trečias mano bandymas. Pirmuosius du kartus pastoti nepavyko.
– Ar jūs tikra, kad panaudotas mano mėginys?
– Visus kartus buvo jūsiškis. – Ji papūtė lūpas. – Jie suklydo prieš kelis mėnesius, o pastebėjo tik paskutinį kartą. Tą kartą ir pavyko.
Nė vienas nežinojo, ką pasakyti, tyla buvo nejauki. Maksimas pajuto, kad širdis įsiplaka stipriau ir greičiau varinėja kraują. Jis pažvelgė žemyn į ją, į putlias jos lūpas. Ir tą pat minutę pagalvojo, kaip apmaudu, kad su šia moterimi jis neatliko tų trijų, bet tradicinių mėginimų pastoti. Elisona neįtikėtinai graži, ir jį nepaaiškinamai traukė jos stiprybė. Jis pasistengė suvaldyti protą temdančios užplūdusios aistros proveržį.
– Jei galite pastoti įprastai, kodėl elgiatės it kokia lesbietė? – paklausė jis griežtai.
Ji pasibjaurėjusi susiraukė.
– Kaip šlykštu.
Jis tai žinojo. Tačiau ši moteris atėjo į jo namus ir apvertė viską aukštyn kojomis, tad jautėsi turįs teisę ją užsipulti. Maksimas nebuvo visiškai patenkintas gyvenimu, tačiau susitaikė su padėtimi. Dabar ji sėdi čia ir siūlo jam tai, su kuo kažin kada buvo atsisveikinęs. Tik bėda, kad jos pasiūlymas tebuvo sudarkytas ir neišbaigtas jųdviejų su žmona svajonės variantas.
– Tai ar jūs lesbietė? – tiesiai paklausė jis.
Jei taip, jo nuomone, ji prarasta. Labai graži niekam tikusi moteris.
Elisonos skruostai nukaito.
– Ne. Aš nesu lesbietė.
– Tai kodėl nepalaukėte ir nepastojote nuo savo vyro?
– Todėl, kad aš nenoriu ištekėti.
Jis tik dabar atkreipė dėmesį į dalykinę jos išvaizdą. Maksimas užsižiūrėjo į neįtikėtinai gražų veidą ir nepastebėjo, kaip ji atrodo. Elisona vilkėjo dailų juodą kelnių kostiumėlį ir baltus griežto kirpimo marškinėlius. Akivaizdu, kad ji – karjeros moteris. Veikiausiai samdys aukles, kurios rūpinsis kūdikiu, kol pati kils karjeros laiptais. Tad kam apskritai tas vaikas? Ak, taip, jis reikalingas kaip paveldėtojas, kaip simbolis to, ką pavyko pasiekti be vyro. Sumišęs su kambaryje tvyrojusiu geismu plūstelėjo pasibjaurėjimas.
– Nė nemanykite, kad auginsite šį vaiką be manęs. Mes atliksime tėvystės testą ir jei paaiškės, kad kūdikis tikrai mano, galite jau dabar ruoštis vestuvėms, kad ir ką būtumėte suplanavusi.
Jis visiškai nenorėjo vesti dar kartą. Po Selenos mirties net nebuvo linkęs veltis į trumpalaikius santykius, tačiau šios nuostatos neturėjo įtakos dabartinei padėčiai. Jeigu kūdikis jo, negali būti nė kalbos, kad Maksimas geriausiu atveju bus savaitgalių tėtis. Jis norėjo, kad sūnus ar dukra gyventų drauge su juo Turane, o ne kitame pasaulio krašte, Jungtinėse Valstijose.
Jis nebūtų susitaikęs su mintimi, kad jo vaikas bus tik karališkas pavainikis, neturintis teisės paveldėti to, kas jam ar jai priklausytų. Ir buvo tik vienas kelias to išvengti.
Elisonos veidą iškreipė tokia nuostaba, kad, jei ne padėties rimtumas, jos išraiška būtų gerokai prajuokinusi.
– Ar jūs ką tik man pasipiršote?
– Ne visai.
– Mes esame svetimi žmonės.
– Mes turėsime kūdikį, – ramiai ištarė jis.
– O aš nesuprantu, ką tai turi bendro su santuoka. – Elisona suspaudė gražiąsias lūpas taip, kad liko tik plonytis brūkšnys.
– Žmonės dažnai tuokiasi dėl šios priežasties, – įgėlė jis. – Sakyčiau, net dažniausiai.
– Aš tvirtai nusprendžiau būti vieniša motina. Nesiruošiau laukti princo ant balto žirgo, kuris mane priblokštų ir pasiūlytų savo ranką bei širdį. Aš neturėjau atsarginio plano, pagal kurį laukčiau Pono Tobulojo. Tik norėjau susilaukti kūdikio.
– Panele Vitmen, net neabejoju, kad Moterų lyga paplotų jums už tokį pažangų požiūrį, bet jūs nebesate vienintelė, susijusi su šiuo klausimu. Esu ir aš. Tiesą sakant, pati ir nusprendėte mane įtraukti.
– Tik tam, kad išsiaiškinčiau, ar neturite cistinės fibrozės geno.
– Ar negalėjote ištirti kūdikio?
– Ar nėra tikimybės, kad kūdikis paveldės ligą, noriu žinoti, jam dar negimus. Nes, jei taip, reikės laiko pasirengti emociškai. Šis tyrimas gali būti atliekamas gimdoje, tačiau gydytojai jį daro tik tuo atveju, jei paaiškėja, kad abu tėvai turi atitinkamą geną. Aš galėjau palaukti, pasakyti, kad nežinau, kas tėvas, ir atlikti vaisiaus tyrimą, tačiau su tuo susijusi ir šiokia tokia tikimybė persileisti, o aš nenorėjau rizikuoti, pirma nepasikalbėjusi su jumis.
– O СКАЧАТЬ