Graiko mylimoji. Мишель Смарт

Чтение книги онлайн.

СКАЧАТЬ style="font-size:15px;">      Tabita lėtai iškvėpė orą, kurį buvo sulaikiusi, ir užsimerkė.

      Širdis daužėsi, bet tai buvo bučinio efektas ar grėsmė, kad paaiškės tiesa, ji tiksliai nežinojo.

      – Einate, panele?

      Ji nuvijo nerimą.

      Uniformuotas patarnautojas atidarė duris.

      Bet tada ji pamatė padavėją, laikantį padėklą su šampanu, ir nerimo šešėlį užtemdė ilgesys.

      Tabita nusprendė, kad apsiribos viena taure šampano. Tiek nepakenks. Viena taurė ir, kai puotos pradžia bus oficialiai paskelbta, ji spruks į savo kambarį, į saugų anonimišką vergo gyvenimą.

      Bet pirmiausia išgers šampano.

      Ji stabtelėjo nedideliame laukiamajame. Kitoje durų pusėje stovėjo dar vienas patarnautojas, laikantis rankose didelę planšetę. Vos neiššoko širdis: atpažino jį. Ne kartą buvo kalbėjęsi personalo kambaryje.

      Tačiau pažvelgęs į Tabitą, jis jos neatpažino.

      Vaikinas pasisveikino mandagiai šypsodamasis.

      – Ar galėtumėte parodyti kvietimą, panele?

      Vildamasi, kad jis nepastebės drebančių rankų, Tabita ištiesė auksinę kortelę.

      Jis įdėmiai peržiūrėjo dokumentą ir pasisuko į savo stalą, surado jos pavardę svečių sąraše. Pridėjęs prie eilutės pirštą vėl jai nusišypsojo ir linktelėjo į dvivėres duris kitoje kambario pusėje.

      – Svečiai renkasi pro tas duris. Gero vakaro, panele Kaulter.

      Plaučiuose pritrūko oro.

      Ponia Kaulter buvo teisi. Suknelė ir makiažas – puikiausia priedanga.

      – Dėkoju, – sukuždėjo ji.

      Ištiesusi nugarą Tabita aukštai iškėlė galvą. Kitas durininkas atidarė jai duris ir įleido.

      Išėjusią iš registratūros ją pasitiko triukšmas, Tabita sumirksėjo. Svečių jau prisirinkę ir visi geros nuotaikos. Oras pilnas juoko ir linksmų pokalbių, kuriuos slopino muzika, sklindanti iš kampo, kur pianistas grojo gerai žinomą melodiją.

      Tabita pasinėrė į viską vos peržengusi durų slenkstį.

      Prie jos priėjo padavėja su šampano padėklu.

      Tabita šypsodamasi paėmė taurę ir vos susilaikė vienu mauku neištuštinusi iki dugno.

      Kad ir kaip gyvenimas klostėsi dabar, ji auklėta būti dama.

      Burbuliukai sproginėjo burnoje ir to užteko, kad mergina susigraudintų.

      Šampano buvo ragavusi tik porą kartų gyvenime. Pirmąjį būdama dešimties – per tėvo vestuves. Antrą kartą keturiolikos. Pamotė surengė aštuonioliktąjį gimtadienį Fionai – vyriausiajai Tabitos įseserei. Pokylis buvo ypatingas, jam pinigų negailėjo.

      Jos pačios aštuonioliktas gimtadienis buvo pažymėtas visai kitaip. Pamotė jį atšventė išmesdama Tabitą iš šeimai priklausančių namų.

      Didžiulis pasaulis, kuriame ketino išskleisti sparnus, per naktį susitraukė.

      Nuo tada gėrė tik patį pigiausią alkoholį. Nebuvo jokio pirmakursių savaitgalio universitete. Bendramokslės išsibarstė po įvairiausias šalies aukštąsias mokyklas – daugelis planavo nuostabius trejus metus: gerti ir retkarčiais apsilankyti paskaitose, jei tik šios netrukdys socialiai aktyviai gyventi, o Tabita trynė nuospaudas ant delnų – dirbo mažučiame šeimos viešbutuke.

      Prisiminimus pertraukė prašymas visiems nutilti.

      Renginio vedėjas pasveikino keturis šimtus svečių, tada įmantriai paskelbė maskarado pradžią.

      2

      Pakliuvusi į kūnų spūstį, Tabita įėjo į milžinišką pokylių salę.

      Kvapą gniaužė pamačius, kaip pasikeitė ir taip labai prabangi patalpa.

      Nuo aukščiausio lubų taško kabojo auksiniai, sidabriniai ir balti balionai, sienos papuoštos sunkiomis derančių spalvų drapiruotėmis. Tolimiausiame kampe pastatytas šampano fontanas, apie kurį personalas kuždėjosi jau kelias dienas.

      Viskas spindėjo. Tviskėjo. Ypač spalvingai, pasakiškai pasidabinę svečiai.

      Tabitai atrodė, kad pateko į pasaką, nuo tokio grožio jai suspaudė širdį.

      Pabaigusi šampaną padėjo tuščią taurę ant praeinančio padavėjo padėklo ir atsistojo į damų eilę medinės šokių aikštelės kairėje.

      Džentelmenai rikiavosi dešinėje, ir orkestras užgrojo pirmas pirmosios dainos natas.

      Aikštelėje keturi baleto šokėjai surengė puikų trumpą pasirodymą. Vos tik baleto šokėjams, lydimiems audringų aplodismentų, dingus iš pokylių salės, du tuzinai profesionalių balinių šokių šokėjų – damų baltomis sukniomis ir džentelmenų tradiciniais juodais kostiumais – ėmė suktis pradėdami pirmąjį valsą.

      Labai seniai Tabita mokykloje lankė balinių šokių pamokas. Tai būdavo pamoka, kurios laukdavo visi mokiniai, ir ji nebuvo išimtis. Tuomet net neįsivaizdavo, kad reikės šitiek ilgai laukti, kol galės praktiškai parodyti ko išmokusi.

      Tie šokėjai buvo nuostabūs, žmonės aplink kuždėjosi, kad tarp jų esama ir pasaulio čempionų.

      Vis dėlto Tabitos akys klaidžiojo po džentelmenų eilę kitoje kambario pusėje.

      „Nesidairyk jo“, – paliepė sau Tabita. Ko gero, jo pažadas vėliau ją susirasti – tik kvaila viltis, be to, dar ir labai pavojinga. Jei Džianas supras, kad Tabita jo darbuotoja, ji praras viską.

      Net jei jis sakė tiesą, čia buvo dar šimtas devyniasdešimt devynios moterys, daug patrauklesnės už Tabitą.

      Gali būti, kad Džianas ją jau užmiršo.

      Profesionalių šokėjų valsas baigėsi ir pasigirdo žodžiai, kuriuos Tabita nekantravo išgirsti kadaise stovėdama tokioje eilėje, tik norėjo, kad juos ištartų ne šokių mokytoja: Alles Walzer!

      Visi šoka!

      Džentelmenai žengė prie damų.

      Tabita ne vienus metus svajojo apie tokią akimirką, bet jau labai seniai nustojo tikėtis, kad taip atsitiks.

      Ji nekreipė dėmesio, kad prie jos tiesia linija žingsniuojantis ponas pagal amžių labiau tiktų į tėvus, be to, toks žemas, kad susidėtum į rankinuką.

      Kai jis buvo vos už poros pėdų nuo Tabitos, kelią netikėtai užstojo kita, gerokai aukštesnė ir platesnių pečių figūra, kuri, rodos, išdygo iš po žemių.

      Tabitai sustojo širdis, užgniaužė kvapą, bet staiga СКАЧАТЬ