Eliotų dinastija. Trečia knyga. Barbara Dunlop

Чтение книги онлайн.

      Stovėdama po dušu didžiuliame Brajeno vonios kambaryje Liusė jautėsi švaresnės sielos ir kūno nei anksčiau. Džiaugėsi, kad nesusivaldė praėjusią naktį. Gal pasakojimas buvo detalesnis nei Brajenas tikėjosi, bet ji privalėjo viską papasakoti. Po persileidimo su niekuo nesikalbėjo apie Kruzą ir nėštumą. Tėvai troško, kad ji palaidotų praeitį ir pamirštų, kas nutiko. Ji negalėjo. Kad ir kaip siaubinga, Kruzas ir vaikelis buvo jos esybės dalis. Tik dabar ji gali visai kitaip pažvelgti į visa tai. Žinoma, buvo naivi ir suklydo. Bet nebuvo bloga.

      Dėkui Brajenui, dabar ji laisva. Gali judėti į priekį, normaliai gyventi, pamiršusi liūdesį ir atgailą.

      Brajenas pabarbeno į vonios duris.

      – Išnaudosi visą karštą vandenį.

      Jis sugrįžo panaikinęs restorane jų naktinių linksmybių pėdsakus.

      – Tai ateik pas mane.

      Nuo to vakaro, kai Skarlet ją gražino, Liusė dažnai fantazuodavo, kaip juodu su Brajenu mylisi šiame prabangiame duše, išklotame raudonomis plytelėmis.

      – Na, dukart prašyti manęs nereikia.

      Liusė jau manė nebegalėsianti mylėtis, nes skaudėjo visą kūną, bet jie ir vėl pasinėrė į glamones.

      AŠTUNTAS SKYRIUS

      Galvojant apie darbą Liusę užplūsdavo prieštaringi jausmai. Ji labai norėjo išspręsti rebusą, sužinoti, kas tas grobstytojas, įsitaisęs Alliance Trust, bet juo greičiau areštuos tą žmogų ir bylą perduos teismui, juo anksčiau juodu su Brajenu išsiskirs.

      Vis dėlto pareiga nugalėjo ir ji kibo į darbą, bandydama nustatyti prisijungimų ir neteisėtų pervedimų laiką.

      Iki pietų Liusė atmetė dar porą įtariamųjų. Artėjo prie tikslo – liko tik penki. Vienas iš jų – Omaras Kalifas, iš Irano kilęs paskolų administratorius. Omaras jai patiko. Jis buvo linksmas ir darbštus, būtų galėjęs ant blakstienų atsistoti, kad tik paskolos prašantis klientas liktų patenkintas. Turėjo mylimą žmoną ir porą vaikučių…

      Na, bet čia jau Brajeno rūpestis. Jos užduotis – išspręsti rebusą.

      Brajenas ketino sugrįžti tik vėlai vakare. Nepasakojo apie savo dienos planus, Liusė net nežinojo, ar jis mieste, ar išskrido kur nors – ten, kur jam gresia pavojus.

      Ji bandė negalvoti apie tai. Stengėsi nesirūpinti ir gilintis į darbą. Bet vaizduotę turėjo lakią. Jeigu kas nors nutiktų Brajenui – kas bus su ja? O kaip jo šeima? Ar kas nors jiems pasakys, kad jis buvo slaptasis agentas ir žuvo gindamas tėvynę? Ar paprasčiausiai dings, o šeima kankinsis nieko nežinodama?

      Ji negalėtų ilgai taip gyventi. Net jeigu Brajenas norėtų užmegzti ilgalaikius santykius, ji vis tiek negalėtų. Gal ir būtų smagu kurį laiką gyventi su slaptuoju agentu, bet ilgainiui tai prislėgtų.

      Brajenas buvo sakęs, kad išalkusi nusileistų į restoraną ir Stašas ja pasirūpins. Užprogramavo liftą taip, kad šis reaguotų į jos balsą, susakė paprastus bei panikos slaptažodžius – jeigu netyčia lifte kas nors užpultų. Ji tik nusijuokė iš tokių filmus primenančių saugos priemonių, bet Brajenas nejuokavo.

      Liusė nusileido į Une Nuit papietauti. Įėjo į virtuvę ir nukaito prisiminusi, ką praėjusią naktį jie čia išdarinėjo.

      – Sveika, Lindse! – pasveikino ją Stašas Martenas ir apdovanojo dviem oro bučiniais. – Brajenas sakė, kad nusileisi pietų. Skarlet sėdi Eliotų šeimos kambaryje, jei norėtum prie jos prisidėti.

      – Nenorėčiau trukdyti…

      – Nesąmonė. Neabejoju, kad ji labai apsidžiaugtų tavo žavinga draugija, – paprieštaravo Stašas ir nesiklausydamas jokių atsikalbinėjimų nuvedė Liusę į svetainę. Ten sėdėjo stilinga žalsvai melsva suknele apsivilkusi Skarlet su plunksnų boa ant kaklo ir dar viena moteris, kuri buvo atsukusi Liusei nugarą.

      Skarlet nudžiugo ir nustebo pamačiusi Liusę.

      – O, sveika, sėskis prie mūsų, – pasiūlė. – Mes dar neužsisakėme. Čia Džesė, man regis, jūs dar nepažįstamos.

      Antroji moteris šiltai nusišypsojo ir paspaudė Liusei ranką.

      – Malonu susipažinti, Lindse.

      – Man taip pat. Skarlet, nežinojau, kad turi dar vieną seserį.

      – Ką? – nusistebėjo merginos.

      Lindsė pažvelgė į Skarlet, tada į Džesę, paskui vėl į Skarlet. Nors ir nebuvo tokios panašios kaip Skarlet su Samer, vis dėlto nekilo abejonių, kad jos iš tos pačios СКАЧАТЬ