Eliotų dinastija. Pirma knyga. Brenda Jackson

Чтение книги онлайн.

СКАЧАТЬ tu vis tiek nenori atskirti savo gyvenimo?

      – Apie tai net nepagalvojau. Tiesą sakant, kiek save pamenu, tiek troškau dirbti kartu su tėvu, – gūžtelėjo Genonas.

      – Niekada nepagalvojai? Nemaištavai nei paauglystėje, nei koledže?

      – Na gerai, – nusileido vyriškis, – savaitę ar dvi rimtai svarsčiau galimybę tapti žvejų gidu Montanoje.

      Erika nusikvatojo.

      – Bandau įsivaizduoti tave, vilkintį brezentiniu žvejo apsiaustu, o ne „Brooks Brothers“[5] kostiumu.

      Genonas nykščiu švelniai perbraukė jai lūpas.

      – Ar ir vėl iš manęs šaipaisi? Tiesa, vieną vasarą, dar besimokydamas mokykloje, buvau nusprendęs tapti muzikantu.

      Ji nustebo.

      – Niekada neminėjai, kad moki groti, kai mes… – staiga ji užsikirto, – kai mes draugavome. Aš daug ko apie tave nežinau.

      – Atrodo, kad norėtum sužinoti daugiau, – sumurmėjo Genonas, akimis rydamas jos lūpas.

      Jis neklydo, tad Erika suirzo.

      – Juk ne nuo manęs priklauso, tiesa?

      – Nuo tavęs priklauso daugiau, nei įsivaizduoji, – ištarė Eliotas ir atsilošęs kėdėje užsivertė taurę.

      „Miglotas atsakymas“, – pamanė Erika, stebėdama, kaip juda jo gerklės raumenys. Ji atsiminė, kaip kadaise ilgai bučiavo Genonui gerklės duobutę, o jis urzgė iš malonumo. Aimanos ir dejonės, sklisdavusios iš Genono lūpų jiems besimylint, taip įkaitindavo Eriką, kad ji iš kailio nerdavosi, norėdama jį kuo labiau pamaloninti.

      Jaunasis Eliotas pakėlė butelį šampano, įsipylė sau ir pripildė jos taurę.

      – Beveik baigėme.

      Jų žvilgsniai susidūrė ir Genonas palinko arčiau Erikos. Tada dar arčiau. Jis atsidūrė taip arti, kad jo veidas ėmė lietis Erikos akyse.

      – Aš noriu tave pabučiuoti, – pasakė jis.

      – Aš nemaldavau, – išspaudė ji varganą prieštaravimą. Ji nemaldavo. Bent jau ne garsiai.

      – O mes ne mano bute, – atrėmė Genonas ir užčiaupė jos lūpas savosiomis.

      Erikai pritrūko kvapo. Genonas lūpomis švelniai glostė ir tyrinėjo jos lūpas. Kai jis kyštelėjo liežuvį, moteris instinktyviai prasižiojo, įsileisdama jį į burną.

      Genonas vos girdimai sudejavo ir Erika sutirpo jo glėbyje.

      – Atsigerk šampano, – šiek tiek atsitraukė ir paprašė Genonas. – Noriu jausti jo skonį tavo burnoje.

      Erika virpančia ranka pakėlė taurę prie lūpų ir gurkštelėjo. Genonas apglėbė jos kaklą ir vėl prispaudė savo lūpas prie josios, o liežuvis slidinėjo jos burnoje, glostė jos liežuvį. Bučinys truko visą amžinybę. Erikai atrodė, kad viskas vyksta be galo lėtai, lyg sulėtintame filme, tik jos širdis daužėsi lyg pašėlusi. Pajuto, kaip Genonas paėmė iš jos rankos taurę ir padėjo ant stalo.

      Bučinys vis gilėjo, Genonas pakėlė Eriką iš kėdės ir pasisodino sau ant kelių. Deginama aistros Erika vargiai beįstengė mąstyti, bet širdyje sukirbėjo nerimas.

      – Kažin, ar tai geras sumanymas, – išspaudė ji.

      – Mes tik bučiuojamės, – atsiliepė Genonas.

      „Bet aš noriu daugiau, – pamanė Erika. – Daug daugiau.“ Genonas apglėbė jos kaklą ir prisispaudęs dar giliau įsisiurbė į lūpas. Erikos pirštai tarsi savaime paniro į Genono plaukus. Jam sudejavus iš malonumo, ji atsidūrė tarsi devintame danguje. Netrukus pajuto, kaip jo rankos ėmė švelniai glamonėti krūtis. Jos speneliai bemat sustandėjo ir įsirėžė į liemenėlės audinį. Praėjo viena, dvi, trys sekundės ir jo pirštai jau glostė spenelius.

      Eriką perliejo karščio banga, nusiritusi iki pat papilvėje dilgčiojančios, sudrėkusios ir papurusios lyties.

      – Ar nori daugiau? – sušnabždėjo Genonas.

      Uždraustas vaisius buvo pasiekiamas ranka, pasiūlymas velniškai gundė.

      – Negaliu blaiviai galvoti, kai šitaip mane lieti.

      – Tai gerai ar blogai?

      – Ir tas, ir tas, – prikandusi lūpą sumurmėjo Erika, Genono pirštams slysčiojant jautriais jos speneliais.

      – Pasakyk, kad nori, jog liaučiausi, – pasakė Genonas ir jo pirštai sustingo.

      Vis dėlto jai teks pabūti suaugusia ir atsakinga. Erika nenorėjo galvoti, tetroško visu kūnu jausti Genoną. Ji užsimerkė.

      – Negaliu pasakyti, kad noriu, jog liautumeis, – pripažino prikimusiu balsu.

      Genonas vėl prisitraukė ją arčiau ir godžiai siektelėjo jos lūpomis, mėgaudamasis ja it kokiu retu gėrimu. Kone žaibo greičiu atsagstęs jos palaidinę, greitai susidorojo ir su liemenėle. Erika nenustygstančiais pirštais atsegiojo jo marškinius ir nuvilko, bet po apačia rado dar marškinėlius.

      – Taip nesąžininga, – nepatenkinta suurzgė ji.

      Neversdamas jos laukti, Genonas mikliai išsinėrė iš marškinėlių. Erikos pirštai perbėgo nuoga jo krūtine ir nuslydo žemyn. Genonas palaimingai įkvėpė ir moters kūnu perbėgo šiurpuliukai. Jis panardino veidą į jos krūtis ir apžiojo spenelį. Išmoningos glamonės liežuviu kurstė Eriką laižančias liepsnas, o maudimas papilvėje dar labiau sustiprėjo. Ji raitėsi iš malonumo, galiausiai ėmė ritmingai siūbuoti pirmyn atgal ant jo kelių, jausdama po savimi tvirtą erekciją.

      Genonas suvaitojo, jo balse girdėjosi neviltis, sumišusi su malonumu.

      – Tu taip sugebi… – nebaigęs minties, jis pastatė Eriką tarp pražergtų kojų, numovė jai kojines ir sijoną. Batus ji buvo nusispyrusi gerokai anksčiau, kai jie dar įtemptai dirbo.

      Patamsėjusiose Genono akyse atsispindėjo šėlstantis geismas. Greitai suradęs kišenėje sargį, jis atsisegė diržą, išsinėrė iš kelnių, apatinių ir nugrimzdo atgal į kėdę, ant kelių pasisodinęs Eriką.

      Apipylė ją aistringais bučiniais, pirštais surado jos saldžiąją vietelę.

      – Sudrėkusi ir laukianti, – sumurmėjo patenkintas. Neatitraukė savo lūpų nuo Erikos, o jo pirštai glamonėjo jos intymiausias vietas.

      Конец ознакомительного фрагмента.

      Текст предоставлен ООО «ЛитРес».

      Прочитайте эту книгу целиком, СКАЧАТЬ