Kvepianti braškėmis. Lori Wilde

Чтение книги онлайн.

СКАЧАТЬ apsirengusi? – Amaja teatrališkai parodė į savo seksualius apdarus. Tikra tiesa. Avint Jimmy Choo batelius nepaminsi dviračio pedalų. Draugė krito priešais Heilę ant kelių, sudėjo delnus. – Prašau, prašau, prašau. Visą mėnesį vežiosiu už tave vežimėlius su sunkiais ligoniais.

      Heilė atsiduso.

      – Juk žinai, kad man nepatinka vakarėliai.

      – Rimtai, puiku, kad esi tokia altruistė, gelbsti žmones ir panašiai, tačiau negali dirbti arba galvoti apie darbą dvidešimt keturias valandas per parą ir septynias dienas per savaitę. Reikia pasilinksminti. Paleisti plaukus.

      Ši pastaba Heilei priminė, kaip Džebas ištraukė plaukų segtukus. Ji suvaldė drebulį. Jis pasiliko prakeiktus segtukus. Jis tik to ir laukia – kad Heilė nueitų į vakarėlį ir pareikalautų juos grąžinti.

      – Esi pati didžiausia kada nors mano pažinota dvidešimt septynerių metų nuoboda, – raukydamasi pasakė Amaja.

      Oho! Skaudu.

      Heilė galvojo, kad savidrausmė – stiprioji jos pusė, o ne yda. Dėl šios savybės ji baigė slaugos darbuotojų mokyklą su aukščiausiu vidurkiu. Šia savybe labai didžiavosi.

      – Vienas mažytis vakarėlis tavęs nenužudys. Visi ten bus. Pasižiūrėk į tai kaip į galimybę užmegzti pažintį. – Amaja sumirksėjo ilgomis tamsiomis blakstienomis. – Labai prašau.

      – Gerai, tačiau išgersiu tik vieną taurę ir tada išeisiu.

      – Gersi labai lėtai, tiesa?

      – Valandą. Pasiliksiu ten vieną valandą. Jei būsi pasirengusi po valandos išvykti, vyksime kartu. Jei ne, namo grįši savarankiškai.

      Amajos veidas nušvito iš pasitenkinimo ir ji ištiesė ranką.

      – Sutarta.

      Heilė iškošė atodūsį ir paspaudė jai ranką.

      – Dabar, – pasakė Amaja, – mums reikia tau rasti seksualių drabužių.

      – Ne, mums nereikia. Kuo puikiausiai tiks džinsai ir marškinėliai.

      Amaja atrodė apstulbusi.

      – Užsičiaupk. Tai – vakarėlis. Neatrodysi kaip kokia slunkė.

      – Atvykau čia su Raudonuoju Kryžiumi, pasilikau dirbti. Mano spintoje medicininės uniformos ir džinsai, tik tiek.

      – O! – Amajos akys suspindo. – Tačiau aš turiu drabužių, tinkamų pobūviui. Sesuo praeitą mėnesį atsiuntė didžiulę dėžę.

      – Tavo dydis ketvirtas.

      – Tu ne ką didesnė. Kertu lažybų, įbruksime tave į mano mėlyną Ann Taylor Loft2 suknelę siauromis petnešėlėmis. Ann Taylor drabužių dydžiai šiek tiek didesni, o mėlyna spalva tau labai tinka. – Amaja pasirausė drabužinėje, surado suknelę ir padavė Heilei. – Bet kuriuo atveju suknelė man rodos šiek tiek nuobodi, taigi tau turėtų tikti.

      – Gėlių motyvai man nelabai prie širdies. Per daug mergaitiška.

      – Jokių pasiteisinimų. Matuokis. – Amaja uždėjo rankas ant klubų.

      Heilė nenoriai išlindo iš savo senų drabužių ir apsivilko suknelę. Ji paryškino moteriškus apvalumus, o kraštas siekė pusę šlaunų. Sveiki, kur čia šoka burleską? Atvyko Džipsė Rouz Ly3. Bandydama šiek tiek pailginti suknelę, Heilė patempė ją už kraštų.

      – Ji per trumpa.

      – Tavo kojos – stulbinamos. Kodėl taip bijai jas parodyti?

      – Nebijau. Tik nenoriu atrodyti vulgariai.

      – Nori pasakyti, kad aš atrodau vulgariai?

      – Kai ją vilki, suknelė ne taip aptempia tavo kūną, be to, esi porą colių žemesnė.

      – Heile, didžiuokis savo iškilumais. Aš pavydžiu.

      – Per krūtinę šiek tiek ankštoka.

      – Idealu! Kaip tik taip seksuali suknelė ir turi atrodyti.

      – Man prireiks liemenėlės be petnešėlių.

      Amaja šelmiškai pasižiūrėjo.

      – Eik be liemenėlės.

      – Matysis speneliai.

      – Turiu Nipius – galėsi užsidėti. Daugiau jokių išsisukinėjimų.

      – Kas tai per daiktas?

      – Dieve, gal akmens amžiuje gyveni? Tai lipdukai speneliams paslėpti.

      – Gyvenu viesulo nusiaubtoje saloje. Esu susirūpinusi, kaip patenkinti pagrindinius žmogiškuosius poreikius, o ne mada.

      – Gali tai dar kartą pakartoti. Gal galėtum bent kartą nebūti Debe Dauner4?

      Heilė krūptelėjo.

      – Ar iš tikrųjų esu bambeklė?

      – Taip, panašiai. Ne visi gyvena pagal tavo kredo: Darbas, darbas, darbas. Žinai, kartais žmonėms, kad galėtų savo protus pailsinti nuo blogybių, reikia malonumų. Džebas tai suprato.

      Draugės komentaras privertė Heilę sustoti pusiaukelėje. Tai ne pirmas kartas, kai mergina išgirsta, kad yra per daug susikoncentravusi į darbą ir viską daro pagal taisykles. Ar iš tikrųjų visi mano, kad ji kietakaktė? Tiesa, iš prigimties ji yra atsargi ir nuodugniai formuluoja savo nuomonę, be to, jos principai tvirti. Negi tai taip blogai? Kodėl dažnai jai būna sunku su savo bendraamžiais?

      – Heile, pasaulis nesugrius, jei bent vieną minutę nebūsi tobula, – šiek tiek švelnesniu balsu tarė Amaja. – Būk gera, pasistenk pasilinksminti šį vakarą. Ar gali man tai pažadėti?

      Heilė iš tikrųjų labai norėjo būti tokia kaip visi. Norėjo patikti žmonėms.

      – Pasistengsiu, tačiau pagrindinė priežastis, dėl ko nenoriu eiti – ten bus Džebas Vitkombas.

      – Žinoma, jis ten bus. Tai jo vakarėlis.

      – Jis toks pasipūtęs. Mano, kad visos moterys nori kristi jam po kojom.

      – Didesnė jų dalis.

      – Ne aš.

      – Ar tikrai nori priversti jį kentėti?

      Heilę šis klausimas suintrigavo.

      – Kaip tai padaryti?

      – Nueik ir būk nepakartojama. Leisk jam СКАЧАТЬ