Aistringos Kalėdų naktys. Tawny Weber

Чтение книги онлайн.

СКАЧАТЬ dievulėliau, dievulėliau, – kartojo ji šokinėdama aukštyn žemyn savo prašmatniaisiais batais. Apsisuko aplink, stipriai suspaudė glėbyje Džaredą, tada ir vėl pasileido šokinėti. – Čia mano. Čia mano. Man pavyko.

      Jai pavyko. Dabar ji turi progą.

      Pralėkė valanda, o galva tebesvaigo. Heilė neturėjo sutarties, bet jai neatsakė. Iš jaunų dienų išmoko priimti viską, kas duodama.

      – Šaunu. – Rudolfui paskelbus naujienas žmonės nesiliovė jos sveikinę. Ir tai gerai. Nors dar maloniau buvo klausytis, kaip gyrė jos kurtus drabužius, kuriuos demonstravo salėje.

      Ji jautėsi lyg roko žvaigždė.

      – Taip rūpinuosi dėl tavęs, brangioji. Gaila, kad tai dar negalutinis atsakymas, – tyliai kalbėjo Džaredas, nutaisęs neįprastai rimtą veidą. – Žinau, kaip tau reikia šios sutarties, ir reklamavau tave kaip įmanydamas. Bet Rudis smarkiai įsikalė sau į galvą, kad dėl tų varžybų bus daugiau viešumo ir pramogų. Nors jis turi apsispręsti iki Naujųjų metų. Dėl rinkodaros tikslų.

      – Ką duos tas viešumas? – Populiarumą? Naudą? Gal pritrauks naujų klientų, gal mados žurnaluose išspausdins straipsnių? Heilei vėl ėmė kirbėti viduje.

      – Na… – numykė Džaredas ir suraukė žvilgančią nosį. – Tikrai nemanau, kad jis numatęs daug viešų renginių. Susidarė įspūdis, kad jis tik iš kiekvienos linijos išrinks po dizainerį. Bet penktadienį jis tarėsi su rinkodaros žinovu, tas įtikino, kad reklama bus geresnė, jei ne praneš, o surengs varžytuves.

      – O kieno rankose galutinis sprendimas? – pasidomėjo ji.

      Džaredas nusivaipė ir gūžtelėjo pečiais. Jam aiškiai nepatiko būti visažiniu, kaip jai – nieko nežinoti.

      Bet Heilė nieko daugiau nebepaklausė, nes prie jų priėjo dabita, apsirengęs šventiškai nusiteikusiu elniu su peteliške iš žalio ir raudono vilnonio audinio.

      – Sveikinu, ponia Nort. Aš Trentas Leinas, Rudolfo universalinių parduotuvių tinklo fotografas. Džiaugiuosi turėdamas progą pamatyti jūsų kurtų drabužių. Padariau kiekvieno dizainerio pateiktų modelių bandomųjų kadrų, ir man labiausiai patiko jūsiškiai.

      – Tikrai?

      – Taip. Alsuoja romantika. Jaudinančia romantika. Primena erotinę fotosesiją, o ne tai, ką rodo naktinis televizijos kanalas Hustler.

      Heilė sukikeno – kažin ar kanalas Hustler rodo odinius drabužius.

      – Ir man patinka, – sutiko Džaredas. – Taip ir pasakiau, kai pamačiau šią drabužių liniją. Tobula. Kito sezono mada – ilgesys su aistros potekste. Nuotakai teikia gaivumo, o moteriai pasitikėjimo.

      Heilė suraukė nosį – vargu ar Džaredas susivokė, kad apibūdino jos puikiuosius drabužių modelius lyg reklamuodamas moterų higienos produktus.

      – Pakylos vidurį papuošime jūrų augalų ornamentu. Užuolaida bus iš atlasinio audinio. Gal įneštume gulimąjį krėslą su besiilsinčia Kleopatra, – garsiai mąstė Trentas, ir Heilė bematant susivokė, kad jiedu su Džaredu, kaip įpratę, svarsto kūrybinius sumanymus.

      – Gulimąjį krėslą. Puiku, – pritarė Džaredas. Tapšnodamas sau per smakrą pridūrė: – Gal jį neštų keturi raumeningi vergai?

      – Neromantiška, – paprieštaravo Trentas. – Juk žinai, kad Rudis šį sezoną nori būti mados pasaulio lyderis. Jei pasiūlytum vergus, jis rimtai mąstytų, ar nepanaudojus moteriškų drabužių linijoje Kasijos Karver sukurtų permatomų rankovių.

      Heilė vos nesudrebėjo. Kasijos sukurtoje linijoje daugiausia mini ir maksi avangardiniai drabužiai, jie naujoviški ir skirti pramogai, tad vargu ar derės prie Linksmosios našlės trikotažinių apatinių. Ji suraukė kaktą – jie labiau tiks prie Milanų įmonės odinių drabužių.

      Paprasta sutartis, kurią tikėjosi pasirašyti, tapo paini. Pasirinktos linijos turėjo būti suderintos, kad įsilietų į pavasario sezonui skirtą pristatymą.

      – Net jei Rudis užsigeistų permatomų audinių ir vergų, rinkodaros specialistai nesutiks, – nusprendė Džaredas. – Užvers jį siaubą keliančiais pardavimo duomenimis nuo to laiko, kai permatomus audinius pradėjo demonstruoti ant podiumo.

      O, taip. Taškas jos naudai. Ar to pakaks, kad laimėtų? Heilė sulaikė kvapą – o, kad taptų nepastebima. Gal vyrai pamirš, kad ji čia, ir paskleis apie savo įmonę dar žinių, kuriomis ji galėtų panaudoti.

      – Na, Rudis pageidauja, kad Čerė Bela demonstruotų visą pavasario drabužių liniją, o Linksmosios našlės gaminiai jai tobulai tiks.

      Heilei ištrūko jaudulio šūksnis.

      Jos modeliai? Puiku? Čerė Bela?

      Dievulėliau. Laimės paukštė skrenda taip arti, kad net gali paliesti.

      – Ji gražiai atrodys ir su Linksmosios našlės, ir su Milanų drabužiais, – pritarė Trentas. – Baigsis tuo, kad Čerė pati pasirinks, ką nori dėvėti. Spėju, kad jos žodis ir bus lemiamas.

      – Pirmiausia Rudis turės pasirūpinti, kad ji pasirašytų sutartį. Iki šiol ji susidomėjimo neparodė.

      Trentas dirstelėjo į kairę. Džaredas ir Heilė padarė tą patį. Tada jis pažvelgė į dešinę. Jiedu paklusniai pasekė jo akis. Pamiršusi, kad turėtų būti nepastebima, Heilė palinko arčiau, kad geriau girdėtų.

      – Sklinda gandai, kad Rudis daro, kas tik įmanoma. Kraustosi iš galvos, kad tik Čerė pasirašytų. Išbandė viską. Pažadėjo aukso kalnus. Bet iki šiol jokių rezultatų. Dabar apipylė pažadais jos atstovą. – Trentas pažvelgė į abu išplėtęs akis ir sumosavo elnio ausimis, kad būtų aiškiau. – Kas pristatys jam Čerę Belą. Tam bus gerai.

      Per Heilės kūną nuvilnijo jaudulys, ji net sudrebėjo. Jos drabužėliai kuo puikiausiai tiks Čerei. Ši įspūdingos figūros raudonplaukė pradėjo karjerą kaip sentimentalių dainų atlikėja, vėliau tapo modeliu, vaidino keliuose nereikšminguose spektakliuose. Linksmosios našlės gražiai krentantys moteriški drabužiai jai tiks lyg siūti pagal užsakymą.

      Heilė turi daryti viską, kad sudarytų tą sandorį.

      Ji susiras Čerės atstovą ar atstovę ir įkalbės išklausyti, kaip tobulai Linksmosios našlės kurti drabužiai tiks šiai retro stiliaus dainų atlikėjai.

      – Ar kiti dizaineriai tai žino? – balsu pasvarstė ji. Pamačiusi susidomėjusius veidus, ji suraukė nosį ir gūžtelėjo pečiais. Ką? Ji nėra nepastebima. – Tik įdomu.

      – Apie tai nutylima, nes daugelis konkurentų norėtų pirmi patekti į Rudolfo pavasario drabužių pristatymą. Abejoju, kad kas nors žinoma, nebent kiti dizaineriai išgavo informaciją iš Rudžio personalo.

      Džaredas prunkštelėjo labiau pašaipiai nei linksmai.

      – Tai reiškia ne, – atsakė jis į klausiamą СКАЧАТЬ