Aistringos Kalėdų naktys. Tawny Weber

Чтение книги онлайн.

СКАЧАТЬ kojinėmis, kurių baltos siūlės iš nugaros pusės baigėsi kaspinėliais, sumaniai prisiūtais po pat žalio tiulio balerinos sijonėlio kraštu. Tinkamai parinkus apatinius drabužius kiekviena moteris jausis geidžiama.

      Nieko nėra geriau, kai ta moteris dar kokius metus pasportuoja, valgo maistą be angliavandenių ir gražiai įdega saulėje.

      Deja, per pastaruosius metus ji tik kokius keturis kartus apsilankė sporto salėje, angliavandenius mėgsta labiau už viską pasaulyje, ir jos oda balta lyg žiemą, o ne įrudusi saulėje.

      Bet tai ir buvo Linksmosios našlės apatinio trikotažo paslaptis. Nereikia atrodyti kaip supermodeliui, kad jaustumeisi nuostabi.

      – Ak, brangute, – tyliai ištarė susižavėjęs Džaredas, kai baigė apžiūrą.

      Heilei nė nereikėjo pasekti jo akių, ji ir taip žinojo, kurlink krypsta žvilgsnis. Galų gale, vyrukui gal ne taip įdomu, kas po tais drabužiais slepiasi, bet apie madas jis supranta.

      O jos aulinukai – tikras saldainiukas.

      Baltus kompanijos Manolo aulinukus jai iš anksto prieš Kalėdas padovanojo tėvas. Na, iš tiesų padovanojo ne tėvas, nes jis niekada nežinojo, ką padovanoti. Bei ji nusipirko batus aną mėnesį gavusi iš jo pinigų čekį, taigi ši dovana nuo jo.

      – Heile, renkiesi puikius batus, – atsiduso Džaredas. – Šie idealūs. Puikiai sujungia grožį ir madą.

      – Ačiū. Ar ponas Rudolfas greitai pasirodys? – mindžikavo ji. Pakrutino kojų pirštus, lyg primintų sau, kad dėvint tokius nuostabius batus galima įveikti visus sunkumus. – Jis praneš, kurioms įmonėms bus suteikta išskirtinė teisė dalyvauti pavasario mados pristatymuose, tad ar neturėtų to padaryti, kol dizaineriai dar blaivūs?

      Ir kol ji dar gana įkaušusi, kad panaudotų gautą išskirtinę teisę kaip dingstį Grinčui suvilioti.

      – Girti dizaineriai suteiks Rudžiui daugiau smagumo, – šelmiškai šyptelėjo Džaredas. Jis nesakė nė žodžio apie sutartis. Heilė suprato, kad Džaredas žino, ką pasirinks. O jam buvo aišku, kad ji supranta. Bet abu žinojo, kad ji nepaklaus.

      – Nebesuk sau galvos. – Džaredas niuktelėjo ją petimi ir paliko jai ant rankos blizgučių ruožą.

      – Ar neverta patikrinti mažojo būgnininko lazdelių? – Ji pakreipė galvą link būgnininko, kurį Džaredas taip atidžiai nužiūrinėjo. – Negaliu blaiviai mąstyti, tad negaliu sudaryti tau malonios draugijos.

      – Brangioji, noriu mėgautis vakarėliu su mylimiausia savo dizainere. Jei galėčiau padėti atsipalaiduoti, kad mėgautumeisi vakarėliu, kaip jis to vertas, aš – tavo paslaugoms. Ir žinai – aš nepasakoju apie savo meilės nuotykius.

      Heilė nebesuvaldė jaudulio, bet prisiminusi, kad čia atvažiavo taksi, pakeitė tuščią šampano taurę į pilną ir pažvelgusi į Džaredą kilstelėjo antakį.

      – Na, gerai. Aš nepasakoju įmonės paslapčių. – Jis padvejojo, suraukė nosį ir palinko arčiau. – Bent jau tų, dėl kurių mane atleistų iš darbo.

      Jis ir vėl dirstelėjo pro šalį. Šį kartą susidomėjo ne geismą žadinančiomis linijomis. Jis visas įsitempė.

      – Nemanau, kad ši žinia ilgai išliks paslaptyje, – jis parodė pirštu, kad Heilė apsisuktų aplink.

      – Nagi, nagi.

      Heilė kartu su kitais apsigręžė ir įsitempė kaip Džaredas. Lydimas dviejų pagalbininkių, kurių kūnus dengė vien balto kailio juostelės, ant scenos užkopė liesas Kalėdų Senelis.

      Palinkusi į priekį Heilė įdėmiai stebeilijo į trijulę. Vidinis jaudulys nuslopo, ir ji spoksojo nustebusi.

      – Vaje. Ponas Rudolfas visai kitaip atrodo be kaklaraiščio.

      O gal dėl to, kad tas senas gašlūnas po prabangiu raudonu švarku nedėvėjo marškinių. Argi jam ne septyniasdešimt? Nekoks vaizdelis. Pabūgusi ilgiau žiūrėti, kad neapaktų, Heilė nukreipė akis į susirinkusiuosius. Nė vienas neatrodė nustebęs.

      – Dėkoju, – tarė Kalėdų Senelis, – kad dalyvaujate Rudolfo universalinių parduotuvių surengtame kasmetiniame šventiniame kostiumų vakarėlyje. Kaip matote, mano mėgstamiausias personažas – Kalėdų Senelis. Šis personažas čia tinka, nes šįvakar dalysiu dovanas.

      Heilė nagais įsikirto į delnus ir išpūtė orą bandydama išsklaidyti susikaupusią įtampą.

      Ir tai viskas. Toks tas svarbusis pranešimas.

      Ją supykino.

      – Šiais metais, užuot paprasčiausiai įteikęs sutartis tiems, kurie kurs pavasarinę moterų drabužių liniją, pasielgsiu žaismingiau. Išsirinkau po du patikusius kiekvienos srities dizainerius. Moteriškų drabužių, batų ir moteriško apatinio trikotažo. Visą šventinį laikotarpį šie dizaineriai varžysis dėl pirmos vietos.

      Heilei sudirgo skrandis. Varžytis? Prastos naujienos. Ir ji ne viena taip manė, nes salė murmėjo ir šnarpštė.

      Gniauždama nusivylimą, ji metė į Džaredą sumišusį žvilgsnį. Tai sutarčių šį vakarą neįteiks? Betgi jai reikia žinoti. Negavusi sutarties, neteks verslo.

      Džaredas nepaisė žvilgsnio ir reikšmingai pakreipė galvą, kad ji atkreiptų dėmesį.

      Suraukusi kaktą ji nusuko akis į sceną. Kilus šurmuliui, Rudolfas ne tik nesutriko, bet atrodė patenkintas. Jis nebesišypsojo, bet atvirai kikeno ir pakėlė ranką prašydamas tylos.

      Per keletą akimirkų jis suvaldė minią.

      – Kad nekiltų daugiau triukšmo, skelbiu moteriškų drabužių dizainerių finalo dalyvius, – pranešė. Jam pasakius dizainerių pavardes, pasirodė tų dviejų linijų drabužius demonstruojantys modeliai ir perėję per sceną atsistojo už jo.

      Heilė sunkiai nurijo seiles stumdama gerklę sugniaužusį kamuolį. Ji jaudinosi ne dėl to, kad pasielgė neatsakingai susiedama viltis su šiuo sandoriu. Visa ritosi žemyn, o šis sandoris buvo vienintelė galimybė.

      Ji mindžikavo nuo kojos ant kojos norėdama pajusti, kokie puikūs jos batai. Rudolfas paskelbė batų dizainerių finalo dalyvius. Bet Heilės nerimo nenumaldė nė puošnūs juodos odos smailiakulniai.

      Atėjo eilė moteriškam apatiniam trikotažui.

      Su didžiule viltimi ji nenuleisdama akių žiūrėjo į uždangą, iš už kurios turėjo pasirodyti modeliai.

      Išžingsniavo mergina su itin gundančiais odiniais drabužiais. Jie nė kiek nepriminė įmonės Linksmoji našlė stiliaus, akį rėžė seksualumas. Provokuojantis gašlūniškus geidulius.

      Heilė suraukė kaktą. Žinoma, kad ne jos stilius. Bet patrauklus. Tiems, kuriems priimtini gašlūniški geiduliai.

      Ar jai priimtini tokie geiduliai? Heilei jų patirti neteko. Kažin ar Grinčas domisi odiniais drabužiais? Nespėjo sau į tą klausimą atsakyti, nes СКАЧАТЬ