Velniop taisykles!. Trish Wylie
Чтение книги онлайн.
Читать онлайн книгу Velniop taisykles! - Trish Wylie страница 5
Название: Velniop taisykles!
Автор: Trish Wylie
Издательство: Сваёню книгос
Жанр: Зарубежные любовные романы
Серия: Karamelė
isbn: 978-609-406-722-8
isbn:
Ar jis iš tiesų nieko nejaučia? Žvilgtelėjo savo vidun, į tamsų kamputį, kur laikė užslėpęs prisiminimus apie praeitį, bet ten buvo tuščia: didelė juoda skylė. Turėjo dėl to pasijusti kaltas, bet net to nepajuto. Absoliučiai nieko. Tarsi būtų praradęs dalį savęs.
Vėl atsidarius durims jis staiga apsisprendė.
– Ar galėtum prižiūrėti brigados vyrukus?
– Žinoma. – Marčio truktelėjimas pečiu nekėlė didelio pasitikėjimo, bet Bleikas gerai jį pažinojo. – Daryk, ką tau reikia daryti, Andersai.
Ką gi, puiku. Jam į galvą šovė viena mintis ir likusį kelią iki metro stoties jis nuėjo šypsodamasis. Jei jau nusprendė eiti tuo keliu, gali šiek tiek ir pasilinksminti. Tegul niekas nemano, kad nesugeba dirbti kelių darbų iš karto.
Olivijos Branigan laukia įdomus gyvenimas.
Antras skyrius
– Atmink, kad mums nevalia prarasti kliento.
Būti pasiruošusiai susimokėti? Jis ima viską? Kaip jis drįsta? Mintyse Olivija su panieka nusijuokė. Tačiau ką ji apgaudinėja? Nepajėgdavo atsispirti norui susiremti jau nuo antros klasės.
– Galimą klientą, – pataisė ji ir, prispaudusi telefoną prie peties, ėmė raustis rankinėje. – Ir dar nežinau, ar galėsiu dirbti su šiuo vyruku. Jis…
– Vertas nuodėmės? – paklausė Džoja tokiu tonu, jog buvo aišku, kad šiuo metu ryškina blakstienas.
– Tai nepadės.
Raukydamasi iš skausmo, keliamo vis didėjančios pūslės, Olivija pasitikrino ant lapelio užrašytą adresą ir pažiūrėjo į tvarkingai rausvame smiltakmenyje įrėžtus numerius virš durų. Ji buvo priversta pereiti Bruklino tiltą plieskiant vidudienio karščiui avėdama kurjerei visiškai nederamais aukštakulniais bateliais – nederamas buvo ir jo reikalavimas pristatyti dokumentus nedelsiant.
Sunkių klientų Olivija nesibaidė. Niršo dėl seksualinio potraukio vyrui, su kuriuo gali tekti kasdien susitikti darbo reikalais, ir ne tik – o kadangi paprasčiausias biliardo žaidimas šiek tiek priminė mylėjimąsi…
Pamačiusi šiukšlių konteinerį, išstumtą priešais vieną namą, ji perėjo gatvę, prieš tai pažiūrėjusi, ar nėra automobilių.
– Žinai, kas galėtų padėti? – paklausė Džoja.
– Neketinu su juo mylėtis, – tvirtai pareiškė Olivija, stebėdamasi, kad įtikinėja draugę. – Jis yra klientas.
– Galimas klientas, ir nesakyk, kad apie tai negalvoji.
To prisiekti Olivija nebūtų galėjusi. Leido sau pasvajoti, ypač neramiai vartydamasi lovoje iki sučirškiant žadintuvui.
Numeris ant durų sutapo su užrašytu lapelyje. Olivija tyliai sumurmėjo:
– Štai ir atėjome.
– Tik norėjau pasakyti… – nesiliovė balsas jai prie ausies.
– Žinau. Klausyk, laikas baigti. Aš jau vietoje.
– Ei, pažadėk paskambinti ir viską smulkiai papasakoti. Man viskas įdomu. Kaip jis apsirengęs? Kaip atrodo? Ką sakė? Nepraleisk nieko pro akis!
Olivija nusišypsojo.
– Baigiu pokalbį.
Įdėjusi telefoną į šoninę rankinės kišenę ant berankovės palaidinės apsivilko švarkelį, užsisagstė lipdama laiptais, tada stabtelėjo, nusiėmė akinius nuo saulės ir apžiūrėjo save šalia esančio lango stikle. Iš viršutinio aukšto sklido garsi muzika ir ji, peržengusi koridoriuje suverstas statybines lūženas, sunkiai atsiduso. Oro kondicionieriaus nebuvo. Ką gi.
– Ar čia kas nors yra?
Žemutinio aukšto kambariuose buvo tuščia, bet palypėjusi iki pirmojo aukšto ji nuėjo į vieną kambarį, iš kurio buvo girdėti garsus elektrinio grąžto cypimas, ir ėmė mojuoti rankomis, kad atkreiptų į save dėmesį.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.