Neužgesinta aistra. Stefanie London

Чтение книги онлайн.

СКАЧАТЬ pamirštu, kad užaugai ne mieste. Tikiuosi, greitai pasimatysim?

      Viltingas draugės tonas privertė Šantalę pasijusti kalta. Ji netroško su visais susitikti. Ar bent jau nenorėjo, kad draugai pamatytų, kad iš tiesų jos gyvenimas ne toks tobulas, kaip atrodo.

      – Ir aš.

      Nėra nieko geriau nei būti apsuptam draugų, kai plaukus kedena pajūrio oras, o rankoje laikai taurę vėsaus gėrimo. Kai puikiai praleidęs vakarą žiūri, kaip vandens paviršiuje šoka miesto šviesos, o nakties dangaus fone šviečia Sidnėjaus uosto tiltas.

      Brodis Mičelas pasirėmė į savo jachtos turėklus ir nužvelgė susirinkusius draugus. Šampanas liejosi laisvai, skambėjo muzika, visi juokėsi ir dalijosi prisiminimais apie vasarą Žaliajame rife. Daug vandens nutekėjo, tačiau Brodis šypsodamasis galvojo, kad niekas nepasikeitė – jie buvo tokie patys, kaip tada, kai mėgavosi laisve ir kurorto malonumais.

      – Sveikas, – šalia atsistojo Skotas Naitas su buteliu alaus rankoje. – Šį vakarą negeri?

      – Stengiuosi, – nusišypsojo Brodis ir parodė buteliuką vandens. – Ruošiuosi pusmaratoniui.

      – Rimtai? – kilstelėjo antakį Skotas.

      Brodis jam kumštelėjo ir nusijuokė.

      – Rimtai.

      Brodis norėjo pykti, kad draugas netiki, jog jis galėtų nubėgti pusmaratonį, tačiau negalėjo jo kaltinti. Bėgimo varžybos reikalavo gero pasirengimo, nuoseklumo, disciplinos. Brodžiui tai nebūdinga. Jis visada buvo iš tų, kurie nieko per daug neima į galvą. Jam užteko bangų, smėlio ir merginų su bikiniais. Nevartoti alkoholio ir keltis su aušra, kad pabėgiotų… Kas galėtų pamanyti.

      – Na, neatrodo artima buriavimui, – tarė Skotas rodydamas į jūrą.

      Jachta buvo įspūdinga – prabanga visomis prasmėmis – nuo interjero iki meistriškai padirbinto denio.

      Brodis užaugo didelėje šeimoje, reikėjo pamaitinti daug burnų, tad mokykliniai vadovėliai ėjo iš rankų į rankas. Tėvai nebuvo vargšai, tačiau niekada neturėjo tokios prabangos kaip jachtos, o dabar jis užsiėmė jachtų verslu ir kelias turėjo savo žinioje.

      – Tiesą sakant, ne pats viską sugalvojau, – prisipažino Brodis ir gurkštelėjo vandens. – Namuose prieplaukoje dirba toks vaikinas. Jis ir įkalbėjo mane bėgioti, o po to susilažinom iš šimto dolerių, kad pasirengsiu bėgimui.

      – O tu nutarei pradėti nuo pusmaratonio? – Skotas juokdamasis papurtė galvą. – Gal pradžiai reikėtų nubėgti bent varganus dešimt kilometrų?

      Brodis gūžtelėjo pečiais ir plačiai nusišypsojo.

      – Jei jau kelsiuosi su aušra, tai dėl ko nors svarbaus.

      – Sako tas, kuris verčiau miegojo, nei teisėjavo bikinių konkurse.

      – Ir po to labai gailėjosi.

      Skotas sunėrė pirštus sau ant pakaušio ir atsilošė į turėklus.

      – Šaunūs buvo laikai.

      – Panašu, kad ir dabar šauniai leidi laiką, – priminė Brodis stengdamasis neparodyti, kad truputį pavydi.

      Skotas tingiai nusišypsojo pamatęs, kad jam mojuoja sužadėtinė. Keitė šoko kartu su Vila, Eime ir Eimės drauge Džesika. Merginos juokėsi, kraipė klubais ir gurkšnojo šampaną. Visai kaip senais gerais laikais.

      – Tikrai, – linktelėjo Skotas.

      Brodis jau norėjo keisti temą, bet prie jų priėjo Vila ir seseriškai jį apsikabinusi nusibraukė nuo veido plaukus.

      – Labai džiaugiuosi, kad grįžai į Sidnėjų, – tarė ji.

      – O kur šį vakarą tavo vyras?

      – Dirba, – ji nepatenkinta papūtė lūpas. – Bet pažadėjo prisijungti prie mūsų kitą kartą. Tiesą sakant, atrodė labai nuliūdęs, kad negali dalyvauti vakarėlyje jachtoje.

      Brodis sukikeno.

      – Vakarėlis puikus. Klientai moka apvalias sumeles, kad ja pasiplaukiotų. Tikra gražuolė. Verta kiekvieno cento.

      Princesė 56. Vardas jai tiko. Nors ir seniausia iš visų jo jachtų, seno elegantiškai. Brodis meiliai paplekšnojo per turėklą.

      – Spėk, su kuo kalbėjau šią popietę, – tarė Vila nutraukdama jo mintis ir nekaltai šypsodamasi.

      Brodis kilstelėjo antakį.

      – Su kuo?

      – Su Šantale.

      Užteko išgirsti jos vardą, ir širdis ėmė greičiau plakti. Šantalė Terner buvo vienintelė, kuriai pavyko išlaikyti jo dėmesį ilgiau nei penkias minutes. Sekminių saloje ji buvo šutvės siela, žmonės prie jos lipo kaip bitės prie medaus. Oi, kaip jis prilipo! Tik bėda, kad tada ji buvo Skoto mergina, o jis užsisvajojo, surizikavo ir už tai liko su mėlyne po akimi. Lyg to būtų negana, po to aštuonerius metus nesišnekėjo su savo geriausiu draugu.

      Brodis vogčiomis dirstelėjo į Skotą, bet jis atrodė visiškai ramus. Buvo per daug susidomėjęs Keite, kad klausytų, ką sako Vila.

      – Šį vakarą šoka, – tęsė Vila. – Kiek tolėliau palei pakrantę.

      Brodis sunkiai nurijo seiles. Jam tikrai nereikia matyti, kaip Šantalė šoka. Pamatę, kaip ji juda, brandūs vyrai imdavo šliaužioti keliais, o jis ir taip turėjo silpnybę gražiai pajudėti mokančioms merginoms.

      – Kadangi turime jachtą, pamaniau, gal galėtume pas ją nuplaukti, – nusišypsojo Vila ir kumštelėjo jį alkūne.

      – Iš kur žinai, kur jos pasirodymas? – paklausė jis ir gurkštelėjo vandens, nes staiga burna išdžiūvo.

      – Pati man pasakė.

      – Nežinau, ar derėtų…

      Brodis lėtai įkvėpė gindamas šalin prisiminimus, kaip vos jos nepabučiavo.

      Tada ją matė paskutinį kartą. Kelis kartus likęs vienas internete ieškojo informacijos apie jos pasirodymus. Kažin ar pamatęs vis dar norės palikti praeitį praeityje.

      Draugystės ribas reikia gerbti. Merginos, kurios tapdavo jo draugėmis, niekada netapdavo niekuo daugiau, tačiau su Šantale Brodis negalėjo nieko garantuoti.

      – Kodėl gi ne, – tarė Skotas tapšnodamas jam per petį tarsi norėdamas patikinti, kad viskas pamiršta. – Ji džiaugsis pamačiusi tiek gerbėjų.

      Kaip tik tuomet Eimė, Džesika ir Keitė priėjo pasipildyti taurių. Skotas kaip tikras džentelmenas čiupo butelį ir viskuo pasirūpino.

      – Kaip tik kalbėjome, kad būtų galima pasiplaukioti palei pakrantę, – tarė Skotas. – Šantalė šiandien СКАЧАТЬ