Fonsekos nuotaka. Abby Green
Чтение книги онлайн.
Читать онлайн книгу Fonsekos nuotaka - Abby Green страница 4
Название: Fonsekos nuotaka
Автор: Abby Green
Издательство: Сваёню книгос
Жанр: Зарубежные любовные романы
Серия: Jausmų egzotika
isbn: 978-609-03-0048-0
isbn:
Pasigirdo trumpas beldimas į duris ir Darsė, nelaukdama atsakymo, įžengė į vidų.
– Einu namo, ar dar ko nors norėtum?
Makso kraujas užvirė. Užtvanka atsivėrė ir jis tematė jos blizgančius tamsiai rudus plaukus, tvarkingai surištus ant pakaušio, provokuojančius iškilumus ir šilkinės palaidinės suspaustas putlias krūtis. Liauną liemenį ir moteriškus klubus, stangrias šlaunis ir dailias blauzdas. Smulkias kulkšnis. Ir visa tai buvo sutalpinta į šimto šešiasdešimt centimetrų ūgį. Nors Maksui anksčiau žemos moterys neatrodė patrauklios.
Darsės drabužiai nebuvo gundantys – ši moteris buvo klasikinio stiliaus įsikūnijimas. Niekuo negalėtų jos apkaltinti. Bet tą akimirką Maksas tetroško prieiti ir priglausti ją prie nuo geismo įkaitusio kūno. O vyrui, kuris nepratęs užgniaužti savo su moterimis susijusių poreikių, keista taip stovėti nieko nesiimant.
Kokio velnio? Ar jis išsikraustė iš proto?
Darsė paniuro.
– Maksai, ar kas nutiko?
– Kas? – atsipeikėjo jis, jausdamasis prislėgtas. – Nieko nenutiko.
– Tai kodėl taip piktai žiūri į mane? – paklausė ji.
Maksas pagalvojo apie artėjantį susitikimą su Montgomeriu ir jo žmona, įsivaizdavo, kaip sėdi šalia jų nesavame kailyje. Ir bemat apsisprendė.
– Svarsčiau apie vakarienę su Montgomeriu…
Darsė pakėlė antakį.
– Ir?
Vis dar niūrus Maksas tarė:
– Važiuosi su manimi.
Ji įsitempė tarpduryje.
– Hmm… – ji sutriko, paskui paklausė: – Bet ar tai bus deramas poelgis?
Maksas pagaliau suvaldė nepaklusnų savo kūną ir atsistojęs susikišo rankas į kišenes.
– Taip, visiškai deramas. Tu su manimi rengei šį projektą ir būsi man reikalinga, kad sektum pokalbį ir maloniai pabendrautum su Montgomerio žmona.
Darsės ši mintis nesužavėjo.
– Ar nemanai, kad kuri nors kita tavo pažįstama labiau…
Maksas ištraukė ranką iš kišenės ir pakėlė.
– Daugiau nenoriu dėl to ginčytis. Važiuosi su manimi – nuspręsta.
Darsė dėbtelėjo į jį tomis didelėmis žydromis akimis ir svaiginančią akimirką Maksui atrodė, tarsi ji žvelgė kiaurai, iki pačių sielos gelmių. Bet Darsė nerūpestingai patraukė pečiais ir pasakė:
– Gerai, kaip nori. Ar dar ko nors reikės šį vakarą?
Jis įsivaizdavo, kaip nuplėšia jos palaidinę ir apnuogina atlasu pridengtas putlias krūtis.
– Ne, gali eiti, – vos girdimai sulemeno Maksas.
Jam palengvėjo, kai Darsė išėjo. Susierzinęs abiem rankomis perbraukė per plaukus. Įprastai tokią savo reakciją Maksas palaikytų ženklu, kad reikia susirasti naują meilužę, bet dabar, artėjant galutinėms deryboms su Montgomeriu, mažiausiai reikėjo, kad bulvariniai laikraščiai sumirgėtų naujomis antraštėmis apie jo spalvingą meilės gyvenimą.
Tad teliko toliau kentėti aistrą gabiajai padėjėjai – Maksui neįprasta situacija, kurią, kaip jis manė, kažkoks dievas sukūrė tik tam, kad pasilinksmintų.
Antras skyrius
Po savaitės Darsė vis dar jaudinosi dėl vakarienės su Montgomeriu kitą vakarą. Mėgino save įtikinti, kad kvaila taip nervintis. Daug asmeninių padėjėjų lydi viršininkus į su darbu susijusius viešuosius renginius.
Tai kodėl jos pulsas pagreitėdavo kas kartą pagalvojus, kad pasirodys su Maksu viešumoje?
Nes tu kvailė, – pasišaipė vidinis balsas ir ji krūptelėjo, nes Maksas pašaukė ją vardu iš kabineto. Šio vyro atžarumas pastarąją savaitę turėjo nuslopinti abejones. Jis nedavė nė mažiausios užuominos, kad jam rūpėtų kas nors kita, o ne darbas.
Darsė atsistojo ir, skubėdama į kabinetą, nutaisė nieko nesakantį veidą. Bet, kaip visada pamačius viršininką, širdis šoktelėjo iš jaudulio.
Maksas žingsniavo pirmyn ir atgal skleisdamas pykčio bangas. Darsė tyliai atsiduso. Šis užsitęsęs sandoris jau ir jai ištampė nervus.
Ji atsisėdo ir kantriai laukė, kol Maksas galiausiai atsisuko ir taip aršiai dėbtelėjo, kad jos akys išsiplėtė iš nuostabos.
– Ką aš padariau?
Jis nukreipė akis ir sumurmėjo:
– Nieko. Tai ne dėl tavęs…
– Dėl Montgomerio, – pabaigė mintį Darsė.
Maksas vėl pažiūrėjo į ją ir tylėjimas reiškė, kad ji teisi.
– Šįvakar dirbsime iki vėlumos. Noriu būti tikras, kad rytoj jis neturės nė menkiausios priežasties abejoti mano gabumais.
Darsė gūžtelėjo pečiais.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.