Lėti prisilietimai. Leslie Kelly

Чтение книги онлайн.

      – Devynioliktas.

      Jis lengvai įsivaizdavo devyniolika dalykų, kuriuos pasakytų tai tamsiaplaukei, jeigu ją susitiktų. Devyniolika būdų surengti susitikimą. Devyniolika minučių jam prireiktų išbėgti iš už užuolaidos, čiupti ją už rankos ir įsitempti pas save. Tiek kartų jis norėtų mylėtis su ja ir tiek pozų išbandyti.

      – Devynioliktas? Tavo eilė!

      Džeikas atsigręžė į vakaro vedėją, ši viltingai ir irzliai žiūrėjo į jį.

      – Vyruką prieš tave jau nupirko.

      – Už kiek? – nesusilaikęs paklausė Džeikas.

      – Trisdešimt penkis.

      Trisdešimt penkis. O Dieve, trisdešimt penkis dolerius? Džeikas galėtų pasiimti čekių knygelę ir sumokėti dešimt kartų daugiau, kad tik išvengtų viso to. O paskui eiti ir tiesiog prisistatyti tamsiaplaukei mėlyna suknele.

      – Trisdešimt penkis šimtus, – pridūrė moteris, matyt, supratusi jo nusivylimą.

      – Kad jį kur galas.

      Tokią sumą Džeikas vargu ar sukrapštytų išsyk, o jeigu turėtų dešimtkart daugiau, negyventų vieno kambario bute virš gėlių parduotuvės Haid Parke.

      – Dabar jos skaito tavo biografiją, taigi sukis greičiau, – pasakė Ponia Baksnotoja Pieštuku ir paėmė jį už rankos. Tikriausiai pajuto Džeiką norint sprukti. Vargu ar jis vienas tą vakarą taip jautėsi.

      – Gerai, gerai, – sumurmėjo jis, nė nesiklausydamas, ką sako pranešėja. Jos balsas aidėjo per viešbučio garsiakalbius. Džeikas žengė iš už juodų užuolaidų ir pasigailėjo, kad per ilgai laikėsi jų įsitvėręs. Paskui jis buvo išstumtas į sceną, apakintas šviesų ir apkurtintas šimtų įkaušusių moterų spiegimo.

      Tikriausiai vyrukai iš Chippendales jaučiasi panašiai. Nuo minties, kad reikėtų pasirodyti apsitempus vien odinėmis kaubojiškomis kelnėmis, susuko pilvą.

      – Kas siūlys kainą?

      – Penki šimtai! – suriko kažkas.

      Gerai. Pradžia. Penki šimtai… nebloga auka. Už tiek galima nupirkti daug kalėdinių dovanėlių nepasiturintiems vaikams. Pavyzdžiui, šimtą žaidimų Pagauk žuvelę ar ką nors panašaus. O vargeli, kaip graudu, palyginti su tuo, kad dailųjį biržos tarpininką nupirko už septynis kartus didesnę kainą.

      – Šeši.

      – Septyni!

      Sumos ėmė kilti svaiginamu greičiu, kurį laiką Džeikas nebepajėgė jų sekti. Galiausiai pro švilpimą prasiveržė ryžtingas moteriškas balsas:

      – Penki tūkstančiai dolerių!

      Akimirką stojo tyla. Tylėjo ir Džeikas. Nežinojo, už kiek buvo parduotas brangiausias viengungis, bet pats bent jau neliks uodegoje.

      – Penki tūkstančiai dolerių šiam kilniam tikslui, – išdidžiai pareiškė aukciono vedėjas. – Manau, mūsų gražusis viengungis bus vertas kiekvieno cento.

      Ak, koks džiaugsmas, kai sąvadauja storulis nukarusiu pagurkliu ir meilikaujamai šypsosi.

      Prožektoriaus spindulys staiga nukrypo nuo Džeiko veido ir nuslydo per minią link moters, kuri, nepaisydama aukciono protokolo, taip smarkiai pakėlė kainą.

      Džeikas sulaikė kvėpavimą – vidinis balsas sakė, kad tai ji. Tamsiaplaukė. Ta, kuri, kaip nesiliovė galvoti Džeikas, turėjo išgirsti jo siųstą pagalbos šauksmą.

      Spindulys sustojo ties šviesiaplauke galva.

      Velnias.

      Vidutinio amžiaus, bet dėl pastangų dešimtmečiu jaunesnė atrodanti moteris sėdėjo prie prabangaus rezervuoto staliuko pačiame priekyje su keliomis kitomis taip pat viskuo persisotinusiomis aukštuomenės damomis. Šypsojosi patenkinta savimi, patenkinta tuo, kad nutildė publiką.

      Tačiau tyla truko neilgai. Staiga trys jos palydovės lyg susitarusios puolė varžytis.

      – Penkiasdešimt vienas šimtas.

      – Penkiasdešimt du.

      – Penkiasdešimt penki.

      Tai truko kokią minutę, ir Džeikui apsisuko galva. Turtuolės pasiryžusios pakloti tiek, kiek kainuotų namas, vien už tai, kad su juo pavakarieniautų ir pažiūrėtų beisbolo rungtynes? Nesąmonė.

      Viskas geram tikslui. Tiesa, bet Džeikas jau pavargo klausytis šios dainelės.

      Suma pašoko iki aštuonių tūkstančių, blondinė ir trys jos draugužės kvatojosi, vis kėlė ir kėlė kainą, tarsi tinklinio kamuolį svaidė virš tinklo. Džeikas nekentė tinklinio, nes kai buvo peraugęs nerangus ketvirtokas, į komandą jį visada atrinkdavo paskutinį. Ypač jis nekentė būti kamuoliu.

      Besivaržančios moterys kvatojo, bet juokas buvo persmelktas pagiežos, šypsenos išdavė įtampą. Gal iš pradžių joms tai buvo žaidimas, o dabar sukilo noras varžytis. Džeikas nežinojo, kiek visa tai būtų trukę, jei kaina ir toliau būtų kilusi po šimtą dolerių. Staiga visi vėl sustingo. Pasigirdo balsas iš kito salės galo, ir trys besivaržančios varnos pritilo.

      – Dvidešimt penki tūkstančiai dolerių.

      Džeikas pasitelkė vaizduotę, paprašė Likimo būti palankaus, tada žvilgsniu nusekė prožektoriaus šviesą.

      Ir iškart suprato, kad kvaištelėjusi jo sesuo buvo teisi. Jis paprašė, ir visata išgirdo. Aukcioną laimėjo gražioji tamsiaplaukė.

      Antras skyrius

      – Kaip išrašyti čekį?

      Sulaukusi savo eilės ir atsivertusi čekių knygelę, Medė pakėlė rašiklį ir klausiamai kilstelėjo antakį. Negerai, kad jos viengungis aukcione buvo antras nuo galo. Jei būtų buvęs ankstesnis prizas, būtų galėjusi sumokėti ir pasprukti anksčiau, kad nesusidurtų su teisėtai nusipirktu gražuoliu.

      Šito ji mažiausiai norėjo. Medė padarė tai, ką buvo pasirengusi padaryti, ką Tabita, stengdamasi sukelti jai kaltės jausmą, privertė padaryti. Ji neleido pamotei nusičiupti kito vyro, bent jau šįvakar. Ir bent jau šito vyro.

      Iš pamotės nuotaikos buvo galima suprasti, kad ji nė nenumanė tarp publikos būsiant savo vyro šeimos narių. Išvydusi Medę kitame sausakimšos salės gale, Debora Terner išblyško, iš nuostabos išpūtė akis ir pajutusi kaltę išlėkė kartu su bjauria, vaidinga drauguže Bitse.

      Gaila, kad paskui niekas nepakėlė kainos labiau už Medę. Būtų sutaupiusi dvidešimt penkis tūkstančius dolerių. Nors jau kurį laiką nebuvo pasimatyme, ji visai netroško pasinaudoti ką tik laimėtu prizu. Jeigu jis būtų paprastas viengungis? Galbūt. Bet žinant, kad šis vyras – savo kūnu prekiaujantis žigolas? Niekada.

      Viskas СКАЧАТЬ