Baltos vestuvės. Andrea Laurence

Чтение книги онлайн.

      Padavusi vandenį Natalija liko stovėti šalia jo kėdės, ir Kolinas pamanė, kad prisilietimas ir ją paveikė. Jo klausydamasi ji linktelėjo ir atsisėdo. Pasiėmusi planšetę ėmė kruopščiai užsirašinėti.

      – Kiek tikitės svečių? Lilė man pateikė elektroninių adresų sąrašą, bet neturime galutinio skaičiaus.

      – Gal apie pusantro šimto žmonių. Turime daug giminaičių, tėvų draugų, kurie tikrai dalyvaus, bet labai daug Frenkio artimųjų gyvena toli.

      Kolinas stebėjo, kaip Natalija paskubomis spausdina ekrane.

      – Kalbėdama su Lile pasiūliau žiemos pasakos temą ir jai, rodos, patiko. Ar pritari?

      – Ko tik ji panorės.

      Jis nė iš tolo nenumanė, kaip turėtų atrodyti vestuvės žiemos pasakos tema. Baltos, ko gero. Gal su keliomis snaigėmis ar panašiai. Kalėdų Senis prie įėjimo?

      – Ar turite dar kokių nors pageidavimų? Labiau norėtumėte didžėjaus ar grupės?

      Į tą klausimą jis žinojo, ką atsakyti.

      – Tiesą sakant, norėčiau styginių kvarteto. Mūsų motina grojo violončele, manau, būtų gražu ją pagerbti. Bent jau per ceremoniją. O per priėmimą turbūt reikia ko nors linksmesnio, kad Lilė su draugėmis galėtų pašokti ir pasilinksminti.

      – Gal svingo grupę? Yra vietinių atlikėjų, kurių paslaugomis naudojomės jau kelis kartus.

      – Tiktų. Prieš kelias savaites ji minėjo ėjusi į svingo klubą pašokti.

      Natalija linktelėjo ir pagaliau padėjo planšetę.

      – Paprašysiu Amelijos suruošti keletą meniu ir torto dizaino variantų. Greta paruoš stalovaizdį, kad galėtumėte pasirinkti. Pasikalbėsiu su mūsų gėlių tiekėja, pažiūrėsime, ką ji pasiūlys žiemos pasakos tema. Sudėliojusios kelis vestuvių motyvų variantus vėl pakviesime jus peržiūrėti ir įvertinti pasiūlymus. Ko gero, susitikti reikėtų rytoj po pietų.

      Natalija tiksliai žinojo, ką daranti: pasirengimą vestuvėms ji buvo ištobulinusi iki mokslo lygio. Ir tai gerai, nes Kolinas nelabai numanė, kas iš viso tas stalovaizdis.

      Vyras tikėjosi, kad bus daug sudėtingiau, bet suprato, kad paslauga, kai viskas siūloma vienoje vietoje, turi daug privalumų.

      – Skamba puikiai. Gal aptark tas detales su kitomis bendradarbėmis ir verčiau nueikime rytoj vakarienės ir apie tai pasikalbėsime?

      Natalija pakėlė į Koliną tamsias akis.

      – Vakarienė nebūtina. Jei tavo darbotvarkė neužimta, galime paskirti susitikimą.

      Jai taip abejingai atsisakius vakarienės, Kolinas stengėsi nuslėpti nusivylimą. Pamanė, kad yra to nusipelnęs, juk praėjusią savaitę su ja pasielgė taip pat. Gali būti, kad Natalija tiesiog pyksta. Jei sugebėtų įtikinti ją pavakarieniauti, gal jai pavyktų atsipalaiduoti ir Kolinas paaiškintų, kas tą vakarą nutiko. Jis aiškiai suvokė, kad darbe Natalija apie tai nediskutuos.

      – Jei netinka vakarienė, gal aš tiesiog užvažiuosiu rytoj vakare? Ar galėtum užtrukti po nustatytų darbo valandų?

      Natalija prunkštelėjo ir pakėlė smakrą.

      – Mūsų versle nėra darbo valandų. Dirbame gerokai ilgiau. Kokiu laiku galėčiau tavęs laukti?

      – Apie šeštą.

      – Puiku, – tarė Natalija ir per stalą ištiesė jam ranką.

      Kolinas nekantravo paliesti ją vėl ir sužinoti, ar reakcija ir šį kartą bus tokia pat. Jis paėmė moters ranką, uždengė delnu ir stengėsi negalvoti, kokia švelni jos oda. Sukilo dar viena jaudulio banga, ir nusivylimas, kad Natalija atmetė kvietimą pavakarieniauti, dar sustiprėjo. Niekada vos palietęs moterį taip staiga nesusijaudindavo. Apėmė troškimas pasilenkti arčiau ir įtraukti pilnus plaučius Natalijos kvepalų aromato, jis susijaudino. Kaip jaustųsi ją iš tiesų pabučiavęs?

      Kolinas buvo teisus: kai palietė Nataliją pirmą kartą, pojūčiai užklupo netikėtai. Neabejojo, kad susijaudino ir ji. Matė, kaip Natalija vengia jo žvilgsnio, sunkiai nuryja seiles ir švelniai ištraukia ranką.