Saugus uostas. Susan Carlisle
Чтение книги онлайн.

Читать онлайн книгу Saugus uostas - Susan Carlisle страница 2

Название: Saugus uostas

Автор: Susan Carlisle

Издательство: Сваёню книгос

Жанр: Зарубежные любовные романы

Серия: Balzamas

isbn: 978-609-406-661-0

isbn:

СКАЧАТЬ kad Džeikas pasveiktų.

      – Jei tikrai to nori, turėsi laikytis mano nurodymų, kitaip nebus.

      – Na, gerai. Jei reikia, dalyvausiu tame pokalbyje. – Hana pažvelgė jam į akis. – Kiek visa tai kainuos?

      Jis nė nemirktelėjęs atlaikė jos žvilgsnį.

      – Nesirūpink dėl to. Dabar man rūpi tik viena – kad Džeiko sveikata iki operacijos būtų kuo geresnė.

      Skotas kreipėsi į Andrėją.

      – Gal gali patikrinti, ar viskas paruošta Han… nos, ponios Kvin konsultacijai?

      – Viską sutvarkysiu, – atsakė Andrėja.

      Atsistūmęs metalinę kėdę, Skotas atsistojo.

      – Netrukus vėl pasimatysime ir pasikalbėsime. Man tikrai labai gaila, kad tai nutiko tavo sūnui. – Jis sutriko, lyg ir norėjo kažką pridurti, bet apsigalvojo.

      Kad jam būtų lengviau, ji šyptelėjo Skotui.

      – Andrėja duos keletą anketų, kurias reikia užpildyti, taigi palieku jus vienas.

      Skotas skubiai pasišalino. Hana neturėtų stebėtis, jei daugiau jis nebeparodytų jausmų. Juk taip jis ir pasielgė kitą rytą po to, kai ji padarė didžiausią kvailystę ir pasidavė jo kerams. Jie nustojo draugauti, o ji nustojo juo tikėti. Hana stengėsi apie tai negalvoti ir tiesiog atsakinėjo į Andrėjos klausimus. Jiems pasibaigus, Hana pasiteiravo:

      – Ar Skotas, tai yra gydytojas Makintairas, geras chirurgas?

      – Geriausias iš visų, – patvirtino Andrėja, jos balsas skambėjo labai įtikinamai.

      Ar tik ir ji nebus viena tų, kuri, apkerėta Skoto žavesio, yra pasiryžusi giedoti jam vien ditirambus?

      – Džeikas neturi mirti.

      – Ponia Kvin, – Andrėja uždėjo ranką Hanai ant peties. – Gydytojas Makintairas yra puikus chirurgas. Jis tikrai padės jūsų sūnui. Galite juo pasitikėti.

      Andrėja palydėjo Haną į laukiamąjį ir pasodino ją atokiau nuo kitų tėvų. Hana susmuko ant kieto mėlyno krėslo, užsidengė veidą rankomis ir davė valią susikaupusioms ašaroms. Ji suprato, kas jai buvo pasakyta, bet dar nespėjo tuo patikėti. Hana nenorėjo aklai sutikti su tuo, kas laukė jos sūnaus. Jis buvo vienintelis jos turtas.

      Hana spoksojo į mėlynais kvadratais išmargintą kilimą. Nematė, kada Andrėja atsisėdo šalia, pastebėjo tik tada, kad ši apglėbė ją per pečius ir pasakė:

      – Viskas bus gerai. Gal norite grįžti pas Džeiką ir pažiūrėti, kaip jis laikosi? Lankymo valandos netrukus baigsis.

      Įėjusi į Širdies ligų skyrių, Hana užsiregistravo pas budėtoją prie didelio apvalaus stalo vidury erdvaus kambario. Iš visų dvidešimties ar daugiau lovų ją domino tik viena, trečioji iš kairės, nes joje ramiai gulėjo jos berniukas.

      Mažas ir išbalęs jis gulėjo didelėje lovoje ant baltos paklodės. Prijungtas prie daugybės aparatų. Tokį vaizdą ji buvo mačiusi, kai atliko medicinos praktiką, bet dabar čia gulėjo jos vaikas.

      Pasaulyje esame tik tu ir aš, branguti. Nepalik manęs.

      Paprastai spindinčios Džeiko akutės buvo išsigandusios ir meldė paguodos. Hana suėmė delnais mažą jo rankutę, saugodamasi neprisiliesti prie lašinės vamzdelių. Jai užėmė kvapą. Pabučiavusi į kaktą, ji ėmė kuždėti jam raminamus žodžius ir glostyti tamsias jo garbanas.

      – Ponia Kvin? – Prie lovos kojūgalio stovėjo jauna mergina. – Šiandien man pavesta slaugyti Džeiką. Jūs dar galėsite šiandien jį aplankyti, bet pirma reikėtų gauti leidimą.

      O jei kas nutiks, kai manęs nebus šalia? Kaip galėčiau gyventi po to, jei taip nutiktų? Ir ar norėčiau?

      Jai ėmė drebėti rankos ir darėsi silpna. Suėmusi save per liemenį, Hana stipriai spustelėjo jį rankomis.

      – Ar galėčiau likti su juo per naktį?

      Hana pajuto, kaip priėjo Skotas ir atsistojo šalia jos.

      – Bijau, kad ne.

      Šiuos žodžius jis ištarė taip tyliai ir švelniai, su užuojauta, kad jie nebeatrodė tokie skaudūs.

      – Nesuprantu, kodėl? Juk esu medicinos sesuo.

      – Bet esi Džeiko mama ir turi rūpintis savimi. Privalai pailsėti. Palik savo telefono numerį, paskambinsime tau, jei reikės. – Jis meiliai nusišypsojo Džeiko slaugei.

      Neseniai medicinos mokslus baigusi seselė dukart sumirksėjo blakstienomis ir saldžiu balsu užtikrino:

      – Įrašysiu jį į ligos kortelę, gydytojau Makintairai.

      – Bet nesuprantu… – vėl pradėjo Hana.

      – Tokios taisyklės. Čia leidžiama būti iki septynių ir vėl ateiti iš ryto nuo aštuntos valandos, – pasakė Skotas ramiu, dalykišku tonu.

      – Vadinasi, neturiu jokio pasirinkimo.

      – Ne, neturi, – trumpai ir aiškiai atsakė Skotas.

      Diktuodama telefono numerį, Hana stebėjo, kad visi skaitmenys būtų užrašyti teisingai. Medicinos seselės elgesys pasirodžius Skotui leido suprasti, kad ji gali suklysti.

      Hanai padiktavus paskutinį skaitmenį, Skotas priėjo prie ligonio lovos.

      – Sveikas, Džeikai. Esu gydytojas Makintairas. Gali vadinti mane Maku.

      Džeikas net nežvilgtelėjo į Skotą, bet nukreipė žvilgsnį jam į krūtinę ir ištiesė rankutę.

      Hana apėjo aplink lovą pažiūrėti, kas gi patraukė Džeiko dėmesį.

      – Aha, pamatei mano draugą, – Skotas nusišypsojo Džeikui. – Jo vardas Meškiukas. Jis visur būna su manimi. Nori jį paturėti?

      Pamačius mažytį žaislinį žvėriuką, baimė, buvusi Džeiko akyse, iškart išgaravo. Jis ištiesė rankutę ir pasistengė jį pasiekti.

      Nusegęs žaisliuką nuo stetoskopo, Skotas padavė jį Džeikui.

      Skotas, matyt, sužavėjo savo mažąjį pacientą. Džeikas paprastai vengdavo nepažįstamų žmonių, bet Skotui jis iškart ėmė šypsotis, nors aplinkybės buvo ganėtinai bjaurios. Hana atsiduso. Skotas pažvelgė į ją ir padrąsinamai šyptelėjo. Jos kūną užliejo šiluma, tačiau jai tai visiškai nepatiko. Bet šiuo metu jai buvo didelė paguoda matyti malonų, pažįstamą veidą, net jei jis ir Skoto.

      – Mano meškiukas serga. Gal galėčiau palikti jį tau? – Džeikui nežymiai linktelėjus galvute, Skotas padavė jam meškiuką. – O dabar paklausysiu tavo širdelės. Štai šį nedidelį daikčiuką pridėsiu tau prie krūtinės, o kitą jo galą įsikišiu sau į ausis, gerai?

      Skotas СКАЧАТЬ