Paskutinis iš jaunikių. Kimberly Lang

Чтение книги онлайн.

      – Juk neketini šį vakarą traukti namo? – paklausė Risė.

      Ilgas kelias traukiniu iki Bruklino neviliojo ir pačios Marnės, net jeigu namie dar likę vyno. Laimė, ji turėjo kitą pasirinkimą, o pakeliui į SoHo buvo daugybė parduotuvių, kur ji galėjo prigriebti naujutėlaitį butelį.

      – Ne, apsistosiu pas Sveną.

      – Galėtume tave pamėtėti.

      Džina išpūtė akis.

      – Palauk, koks dar Svenas?

      – Svenas – gėjus, kuris leidžia pas jį apsistoti, kai nebepajėgiu grįžti namo, – paaiškino Marnė ir mandagiai atsisakė Risės pasiūlymo. Šią akimirką visų mažiausiai norėjosi aiškintis santykius su draugėmis. Vienas Dievas žinojo, kokių dar naujienų pabirs. – Ištuštinsiu taurę ir šiek tiek pamąstysiu. Tada išsikviesiu taksi.

      Risė šiek tiek sunerimo, bet galiausiai linktelėjo. Kai visi pakilo atsisveikinti, Marnė pasivedė Džiną į šalį.

      – Noriu kai ko paprašyti… Neprasitark Karteriui, kad mane atleido. Nenoriu dar ir dėl to dabar aiškintis.

      – Sutarta.

      Tai, kad Džina net nedvejodama sutiko su prašymu, Marnei sušildė širdį. Taip, mums viskas bus gerai.

      Pamojavusi dviem poroms, ji atsiduso ir susmego atgal į kėdę. Tada susipylė į taurę likusį Chardonnay.

      – Švaistai gerą vyną.

      Ak, Dilanas. Marnė jį visai pamiršo. Jis, regis, kaip tik baigė gėrimą – kažką tamsaus stikle su ledais.

      – Vynas puikus, ir visai jo nešvaistau. Vertinu kiekvieną gardų ir svaiginantį jo lašelį. – Patvirtindama žodžius, Molė nurijo didelį gurkšnį raudono gėrimo.

      – Sunki diena?

      Tai dabar kalbėsis apie nieką?