Meilės kaimynystėje. Jillian Hart
Чтение книги онлайн.
Читать онлайн книгу Meilės kaimynystėje - Jillian Hart страница 5
Название: Meilės kaimynystėje
Автор: Jillian Hart
Издательство: Сваёню книгос
Жанр: Зарубежные любовные романы
Серия: Šilkas
isbn: 978-609-406-795-2
isbn:
Jam dirbant ant kaktos užkrito kupeta tamsių plaukų, o saulės šviesa mirgėjo virš jo tarsi dievo palaima.
Jis greičiausiai neatsakingas, nemalonus, neatidus ir nedarbštus, kartojo ji sau, tarsi tai galėtų paguosti. Kalytė brazdinosi palei duris. Ar ji vėl užsigalvojo? Jai nuolatos taip atsitinka. Kirbė pasuko rankeną ir atidarė duris. Gal išvedusi Džesę nueis patikrinti, ar Semas užvėrė šoninius vartelius. Jis neatrodo patikimas. Staiga link jos šoko šešėlis. Didelis. Tamsus. Grėsmingas. Per dalį sekundės ramybę pakeitė siaubas ir ji metėsi atgal prie durų. Pabandė šaukti.
Nepavyko.
Šešėlis tapo milžinišku šunimi, lekiančiu į ją. Jo galingi nasrai atsivėrė parodydami didžiulius aštrius dantis. Jis įšoko vidun pro atdaras duris ir jai ant pečių susikrovė milžiniškas purvinas letenas. Į ją žvelgė džiaugsmu spindinčios rudos akys. Didelis drėgnas liežuvis draugiškai sveikindamasis lyžtelėjo smakrą.
– Manau, nesi labai pavojingas. – Kirbė rankove nusišluostė veidą. – Sėdėt.
Patenkintas savimi šuo nusileido ant visų keturių ir ėmė uostinėtis su šviesiakaile kokerspaniele, kuri šokinėjo aplink sveikindamasis.
Tai buvo didžiulis šuo. Siekė mažiausiai iki vidurio šlaunų, trumpo tamsiai rudo kailio. Jis patraukė į virtuvę, tarsi ji jam priklausytų.
„Lažinuosi, kad žinau, kieno jis.“ Kirbė pagalvojo apie šiurkštų, gerokai per daug savimi pasitikintį vyrą iš gretimo namo. Tą patį, kuris žadėjo pataisyti jų bendrą tvorą. Šuns šeimininkas rūpinosi apgadinta tvora. Vyras ir jo šuo išties panašūs. Šuo neskubėdamas nužingsniavo prie spintelės virtuvėje ir griebė ant krašto gulėjusią dėžutę su sausu ėdalu. Tarsi anksčiau būtų tai daręs galybes kartų, jis apvertė dėžutę dugnu į viršų išbarstydamas aplinkui mažyčius kaulo formos gardėsius. Mažoji kokerspanielė mandagiai tupėjo ir ėdė tik vieną gardėsį, o įžūlusis šuo puolė prie sauso ėdalo taip, tarsi būtų ištisas dienas badavęs.
– Taip, tu priklausai Semui Gardneriui. Net neabejoju. – Kirbė atsiklaupė, norėdama surinkti bent keletą likusių sausainių. Šuo puolė ėsti tik dar greičiau, rydamas, kiek tik telpa į nasrus.
– Esi blogas šuo. Tikiuosi, žinai.
Tačiau neatrodė, kad jis bent truputį atgailautų.
– Ko gero, tai ne tavo kaltė. Pažiūrėk į savo šeimininką. Nieko nepadarysi. – Ji padėjo dėžutę aukštai ant šaldytuvo, kad šuo nepasiektų. Paplekšnojo savo kalytę ir davė jai dar vieną gardėsį už tai, kad buvo tokia mandagi.
– Tau užteks, nenaudėli. – Tarė Kirbė įsibrovėliui. – Eikš, parvesiu tave namo. Šuo nemaloniai nustebo, kai ji prisegė ryškiai rožinį pavadėlį prie jo antkaklio grandinės, bet noriai leidosi vedamas. Elgėsi labai paklusniai. Pamačiusi, kad turės likti namuose, kokerspanielė inkšdama nubidzeno iš paskos.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.