Meilė ar pinigai?. Jules Bennett

Чтение книги онлайн.

СКАЧАТЬ negalėjo nuginčyti tos tiesos. Jo dvynys patyrė viską savo kailiu. Zakas buvo vedęs, bet vos spėjusi ištarti taip, nuotaka pabėgo su kitu vyru. Tačiau Kolui nereikėjo meilės. Jis troško parodyti Valteriui Stivensui esąs lygus jo brangiajai kompanijai ir dukrai. Sujungusios pajėgas šiame projekte, bendrovės pasieks neįsivaizduojamų rezultatų. Tiesą sakant, kaip tik tokios galimybės jis ir laukė, kad įrodytų Valteriui esąs toks pat galingas, jeigu ne galingesnis už senį.

      – Ką ketini daryti? – pasiteiravo Zakas, pasirėmęs į stalo kraštą. – Gal galų gale pasakysi jai, kad senis tau grasino?

      – Ne. Ji manimi nepatikėtų, be to, abu seniai viską pamiršome. – Kolo galvoje sukosi daugybė minčių. – Kad ir užsimerkčiau, ji vis tiek seksualiausia mano kada nors matyta moteris. Kas žino? Gal tas potraukis išliko… Laukia įdomūs keli mėnesiai.

      Zakas susijuokė.

      – O kas, jeigu ji tokia pat kaip visos – išlepinta turtingo tėčio dukrelė, kuri apsižiojo daugiau, nei pavyks atkąsti?

      Kolas minutėlę svarstė tokią galimybę.

      – Gali būti, bet man nieko iš Tameros nereikia. Noriu tik sėkmingai įgyvendinti projektą. Be to, ji vis dar atrodo maloni ir nekalta. Nepanaši į Valterį.

      – Maloni ir nekalta po to, kai tu nieko nepaaiškinęs sutrypei jai širdį? – paklausė Zakas, tarsi Kolui reikėtų priminti. – Nežinau, kaip tau atrodo, bet man vertingas sandoris svarbesnis už geismą. Ar pajėgsi susikaupti?

      Stivensų grupė buvo viena garsiausių projektavimo bendrovių šalyje, todėl Tamera turėtų išmanyti savo darbą. Jiems pavyks, o jeigu seksualinis potraukis dar neišblėso…

      Ne, Kolas tikrai nenori nieko panašaus į tai, kas tarp jų buvo anksčiau. Po perkūnais, ne! Jis tik norėjo įsitikinti, ar Tameros skonis išliko toks pat, ar jos oda vis dar bėgiotų šiurpuliukai nuo jo prisilietimo. Kuris normalus vyras nenorėtų vėl glamonėti tokį kūną?

      Tamera Stivens atrodė kaip dažna Majamio gražuolė ilgais šviesiais plaukais, žydromis akimis ir žurnalo viršelio verta figūra. Net jeigu šiandien būtų pamatęs ją pirmą kartą, ji vis tiek būtų patraukusi jo akį. Dėl to, kad juodu siejo bendra praeitis, situacija tik dar stipriau intrigavo.

      O meilė? Ačiū, ne. Visi jausmai, bent kiek panašūs į meilę, mirė kartu su svajomis apie bendrą gyvenimą. Meilei jo pasaulyje nėra vietos… Ne dabar, kai svarbiausiais dalykais jo gyvenime tapo liniuotė, pergamentinis popierius ir projektavimo menas. Meilė – prarastas jausmas, kurį iš jo atėmė pats Valteris Stivensas.

      – Aš kaupiuosi, – šyptelėjęs atsakė Kolas. – Patikėk manimi. Tamera nė nenutuokia, koks aš dabar.

      Zakas kilstelėjo antakius.

      – Varžytis turi ne su Tamera, o su jos tėvu.

      Valteris Stivensas niekad nemėgo Kolo, bet tą vasarą, kai prieš baigiant vidurinę ir stojant į universitetą vaikinas pasipiršo Tamerai, Valteris griebėsi grasinimų.

      Jeigu Kolas nepaliksiąs Tameros ramybėje, Valteris pasirūpinsiąs, kad jis nebegautų stipendijos. Stivensas turėjo ryšių visur, todėl Kolas neabejojo, kad vyriškio žodžiai nėra tušti.

      Kolui teko nusileisti, nes du brolius ir jaunesniąją sesutę Kailą užaugino močiutė; šeima vos sudūrė galą su galu. Vaikinas neturėjo jokių pažinčių, ir stipendija buvo vienintelis šansas ištrūkti iš skurdą primenančios egzistencijos.

      Sprendimas pasirinkti karjerą ar širdį, buvo sunkiausias Kolo gyvenime. Kiekvieną dieną po išsiskyrimo su Tamera jis abejojo, ar pasielgė teisingai. Tačiau Kolas tvirtai tikėjo, kad viskas įvyksta prasmingai ir kad jis nusipelnė tokio gyvenimo, kokį dabar susikūrė.

      Ateinantys keli mėnesiai bus sudėtingi. Bet Kolas buvo pasiruošęs viskam. Ypač, jeigu iš to galės uždirbti milijonus ir iš naujo pažinti gundančius Tameros apvalumus.

      Antras skyrius

      Sutartys buvo pasirašytos. Kelio atgal nebeliko.

      Tamera pajėgs. Dirbs su Kolu taip pat, kaip Floridos universitete kartu rengdavo projektus jos bute arba jo kambaryje bendrabutyje.

      Tik tiek, kad dabar jų darbas vertinamas milijonais dolerių, o ne pažymiais… ir ne jausmais.

      Na, gal ji kažką ir jaučia, bet tie jausmai – tik liekanos to, kas buvo anksčiau.

      O kaip buvo anksčiau? Tamera užvertė akis į lubas ir išjungė kompiuterį, džiaugdamasi, kad pagaliau važiuos namo. Kad ir kas tarp jųdviejų buvo seniau, akivaizdu, kad tik iš jos pusės, priešingu atveju Kolas nebūtų taip šaltakraujiškai jos palikęs. Tamera susitaikė su jo išėjimu, tik niekaip negalėjo suprasti išgirsto paaiškinimo.

      Kai jis nutraukė jųdviejų sužadėtuves, Tamera susirgo. Paklausiusi tėvo patarimo, ji persikėlė į kitą universitetą, kad nutrauktų ryšius su Kolu ir pradėtų gyvenimą iš naujo. Bet nors gyveno toliau, niekada nepajėgė užmiršti vyro, kurį mylėjo visa širdimi.

      Vyro, kuris kaip tik išdygo jos kabineto tarpduryje.

      – Kolai, – neritmingai dunksinti širdis ir į drebučius virtę keliai privertė Tamerą apsidžiaugti, kad ji sėdi, o ne stovi, – ką čia veiki?

      – Mums reikia pasikalbėti.

      Jis žengė vidun per minkštą baltą kilimą. Net baigiantis ilgai darbo dienai Kolas vis dar atrodė pribloškiamai. Buvo nusirišęs kaklaraištį ir vilkėjo tik juodomis kelnėmis ir žydrais marškiniais iki įdegusių alkūnių paraitytomis rankovėmis. Tamera nužvelgė tamsų šešėlį, dengiantį žandikaulio liniją ir jai užėmė kvapą.

      Kad ir kas nutiko praeityje, seksualesnio vyro Tamera nebuvo mačiusi. Kodėl jis bent jau negalėjo per tiek metų užsiauginti alaus pilvuko?

      – Ruošiausi namo, – atsakė ji, stengdamasi nekreipti dėmesio į jo panteriškas akis. – Jeigu užsuktum rytoj, galėtume aptarti pradinį projektavimo etapą.

      Užuot atsisėdęs priešais ją kaip daugelis lankytojų, Kolas apėjo aplink stalą ir pasirėmė į jį klubu; juodu skyrė vos keletas centimetrų. Tameros pojūčius sužadino tas pats odekolonas, kurį užuodė per susitikimą su Viktoru. Marškiniai buvo aptempę plačius pečius, o lūpos atrodė tokios pat pilnos ir prašančios pabučiuoti kaip tą dieną, kai jis paprašė už jo tekėti.

      Dieve padėk! Ir tai tik pirmoji diena… Kada gi jie užbaigs šį projektą?!

      – Atėjau pasikalbėti ne apie projektą.

      Ar Kolas apskritai kada nors mirksi? Ko jis taip spokso? Nejau jųdviejų susitikimas jo nė kiek nesukrėtė? Įtampa ore juk tikrai supo ne ją vieną.

      Tamera krenkštelėjo ir pasislinko truputėlį giliau į krėslą. Ji neapsimetė nesupratusi, apie ką jis norėtų kalbėtis. Nejau Kolas tikrai galvoja galįs įsiveržti į jos kabinetą ir pradėti viską iš naujo?

      – Kolai, tai būtų neprofesionalu. Kapstydamiesi po praeitį neparengsime СКАЧАТЬ