Anė ir aistringasis amerikietis. Carole Mortimer

Чтение книги онлайн.

      – Pastebėjau, kad likimas šitai nusprendžia už mus.

      Likimas jau kartą privertė Anę šio vyro draugijoje elgtis neapgalvotai, tad ji nė neketino versti savęs kovoti su šitokia pagunda.

      Tačiau, jei tai įmanoma, šis Lukas buvo dar žavesnis nei vyras, kurį anuomet pažino Anė. Dabar jis spinduliavo kažkokį griežtą žiaurumą, atokumą, kuris ne tik gąsdino, bet ir viliojo.

      O jo šypsena!..

      Lygios, skulptūriškos lūpos trumpam atidengė baltus ir tobulai lygius dantis – tai buvo pažįstama plėšrūniška šypsena ir, nors trumpa, bet privertė Anės širdį plakti smarkiau ir smarkiau.

      Kad ir kaip ten būtų, jai teko su siaubu pripažinti, kad Lukas vis dar ją traukia!

      Ji sukando dantis.

      – Iš tiesų turiu užbaigti šį skambutį.

      Luko pašaipa dingo, jis prisiminė, kad jiems prieš kelias minutes susidūrus ji kalbėjosi su kažkuo, vardu Oliveris.

      Su vyru, vardu Oliveris, kuris – žiedų ant ilgų ir lieknų jos pirštų nesimatė – oficialiai šios moters dar nepasiglemžė, nors ji kimiai kalbėjo, kad jį myli.

      Jis trumpai linktelėjo.

      – Ir pats vėluoju į susitikimą.

      Moteris kuo saldžiausiai nusišypsojo.

      – Tada man nederėtų jūsų ilgiau laikyti, ar ne?

      Šią moterį reikia persimesti per kelį ir gerokai išvanoti jai užpakalį, pamanė Lukas. Nuogą užpakalį. Geidulingą ir putnų nuogą jos užpakalį.

      Nuo Luko mintyse pražydusios erotiškos minties jo šlaunys ėmė tvinksėti ir įsitempė, jam sustandėjo, o to vien tik nuo minties apie seksą su konkrečia moterimi nebuvo nutikę jau metų metus.

      Lukas ketverius metus stengėsi atkurti tėvo turtą ir verslo imperiją. Ketverius ilgus metus neleido sau nukrypti nuo tikslo, neleido sau domėtis moterimis ir leisti joms jaukti jo planus.

      Kad ir kokia ši moteris būtų patraukli, Lukas abejojo, ar ji ilgam išliktų jam įdomi. Bet įžeidi jos natūra išdavė aistrą, kuri – kol išseks – išties galėtų suteikti nemažai smagumo.

      – Signorina, – kryptelėjo galva atsisveikindamas, tvirtai įsitikinęs, kad bent keletą dienų dar pasimėgaus jos buvimu prie Gardos ežero.

      Sulaikiusi kvapą Anė stebėjo, kaip Lukas nueina arogantiškais, ilgais žingsniais ir koridoriaus gale pasuka į kairę. Jam dingus, nusilpusi atsišliejo į koridoriaus sieną.

      Gerasis Dieve!

      Kaip taip nutiko? Kodėl nutiko?

      Ogi dėl to, kad jos tėvą staiga pagavo troškimas pakreipti padūkusias dukteris kiek rimtesne kryptimi, ir štai jis nusprendė, kad Anė turėtų aktyviau įsitraukti į Balforų verslo reikalus ir vykti į šį vadybos kursą!

      Ji prieštaravo, sakė, kad jos nedomina svarbesnis vaidmuo tėvo komandoje, bet jam, regis, visai nerūpėjo. Buvo vienintelė iš dukterų, kuri jam dirbo, paprastai savo kabinete Balforų dvare, tad Oskaras pagrasino ją atleisti, jei dar priešinsis.

      Anė puikiai žinojo, kad jo grasinimai rimti. Oskaras buvo ryžtingai apsisprendęs, kad laikas – jau seniai laikas – jo dukterims išeiti į pasaulį, susirasti savo vietą ir suprasti, ko jos nori iš gyvenimo. Nors dauguma jų – Anė taip pat – priešinosi tam iki paskutinės sekundės!

      Ir štai dabar Anė šiame prašmatniame viešbutyje ant nuostabaus Gardos ežero kranto, Italijoje.

      Viešbutyje, kur svečiuojasi ir Lukas, buvęs jos meilužis…

      ANTRAS SKYRIUS

      – Na ką, signorina, regis, savo užimtoje dienotvarkėje atradote laiko atsipalaiduoti.

      Anės širdis išgirdus pažįstamą, seksualų balsą šoko į gerklę, ji apsidžiaugė, kad tamsūs akiniai paslėpė susijaudinusias akis. Nužvelgė šalimais stovinį Luką. Tikėjosi tyliai ir ramiai pagulėti ant rankšluosčio viešbučiui priklausančiame paplūdimyje.

      Bet, akivaizdu, ramybės šiandien ji negaus. Šis vyras nuostabus. Nuodėmingai. Neįtikėtinai. Nederamai. Mirtinai nuostabus.

      Jau anuomet, kai Anė su juo susipažino pirmą sykį, Lukas buvo žavingai išvaizdus, bet menkutės juodos trumpikės, kuriomis jis vilkėjo dabar, atidengė liekno ir raumeningo kūno tvirtybę.