Suvilioti varžovą. Jackie Braun

Чтение книги онлайн.

      – Jei ko nors trūktų ar kuris nors prietaisas gerai neveiktų, jūsų pačių pareiga prieš išeinant apie tai pranešti personalui. Kai pirmadienį prasidės filmavimas, niekas nieko nebekeis. Nieko, – tvirtai užbaigė Tristanas ir apžvelgė susirinkusiuosius. – Naudositės tuo, kas bus.

      Kalbėdamas Tristanas vaikščiojo. Grupė dabar stovėjo prie studijos durų. Virš dvivėrių durų metalo dėžutėje buvo įtaisyta raudona lemputė. Dabar ji nedegė, reiškia, nefilmuojama. Jau greitai filmavimo aikštelė įkais – prasidės filmavimas.

      Dirbdama maisto stiliste, Lara daug laiko praleido prožektorių šviesoje ir apsupta kamerų. Laikė tai puikia treniruote prieš šį konkursą. Tikėjosi, kad taip net gali žingsneliu aplenkti oponentus, tačiau Tristanas pravėrė duris ir įleido juos į vidų.

      Šviesos atsispindėjo ant įrankių ir tviskančių maistui ruošti skirtų stalų paviršių.

      Kažkas klyktelėjo:

      – Nuostabu!

      Lara išgirdo keletą priesaikų, kažkas atsiduso susižavėjęs, kiti susigūžė lyg ką bloga nujausdami. Ji ir pati pakliuvo į paskutinę kategoriją.

      – Televizijoje viskas kitaip, – tarė Finas.

      Tai jau tikrai. Žiūrint jau įrašytą laidą studija atrodė mažesnė, beveik asmeniška. Atrodė kaip tikra restorano virtuvė, o ne didžiulė laidų ir kamerų prikaišiota erdvė.

      Orkaitės ir darbo vietos buvo išrikiuoti prie dviejų sienų. Prie trečiosios sienos buvo sandėliukas, įspūdingas vynų stovas ir šaldytuvas dviem durimis, dar ledų aparatas, aušintuvas, šaldymo paviršius ir kiti specialūs įrenginiai.

      Viskas buvo sudėta taip, kad ir konkurentai, ir operatoriai galėtų laisvai sukinėtis aplinkui. Ir, žinoma, atėjus pirmadieniui Garetas S. Džonas, programos šeimininkas, taip pat lakstys po filmavimo aikštelę, pasakodamas apie konkurentų veiksmus ir imdamas spontaniškus tiesioginius interviu.

      Tiesioginiai interviu.

      Vien apie tai pagalvojus jos galugerkle ėmė kilti tulžis. Už viešą kalbėjimą mokykloje ji vos ketvertėlį sukrapštė. Pasak mokytojos, vis laižėsi lūpas ir mykė. Ir dar per greitai kalbėjo, nebuvo akių kontakto su auditorija.

      – Jei kas nors jaučia scenos baimę, siūlau ją įveikti tuojau pat, – pareiškė Tristanas. – Prie dvylikos dalyvių kitą savaitę prisidės dar keli tuzinai žmonių. Visas būrys darbuotojų laikys kameras nutaikę ne tik į tai, ką gaminate, bet ir į jūsų veidus. Kiekvieną akimirką jausite bent tuziną į jus nukreiptų kamerų. Kiekvienas šyptelėjimas, kiekviena grimasa, kiekvienas prakaito lašelis ant kaktos bus įrašytas.

      – Na, iškart pasijutau geriau, – kimiai sukuždėjo Lara.

      Šalia stovintis Finas prunkštelėjo ir nusijuokė.

      Tristanas kalbėjo toliau:

      – Kai bus transliuojama programa, gerbėjai palaikys savo išrinktuosius. Mes norime parodyti jūsų tiek, kiek tik įmanoma. Kaip tik todėl kadrai, kurie nepateks į savaitinę televizijos laidą, gali atsidurti interneto svetainėje.

      Suskambo Tristano mobilusis. Jis pažvelgė į ekraną.

      – Atleiskite. Turiu atsiliepti. Kol kalbėsiu, visi turite laukti čia. Neikite prie darbo stalų, kol sugrįšiu, – pridūrė jis eidamas į koridorių pasikalbėti telefonu.

      – Nerviniesi? – paklausė Finas.

      Po šimts pypkių, aišku, nervinasi. Tačiau Lara papurtė galvą ir bandė atrodyti nerūpestinga.

      Vyras netikėdamas kilstelėjo antakį.

      – Maniau, kad esi sąžininga, – tyliai papriekaištavo.

      – Gerai jau, gal kiek ir nervinuosi, – nusileido Lara. – Ne dėl to, kad reikės virti teisėjams, ne todėl, kad reikės spėti per nurodytą laiką, bet…

      – Melagė.

      Lara nekreipė dėmesio, kalbėjo toliau:

      – Labiausiai dėl to, kad reikia linksminti publiką. Aš virėja, o ne aktorė. – Lara apsidairė. – Man atrodo, kad visi nervinamės, nes reikės dirbti prieš kameras.

      – Kalbėk už save.

      – Nori pasakyti, kad visai nejauti nerimo?

      – Negaliu sau leisti, jei noriu laimėti. O aš noriu laimėti.

      – Norėti – dar ne viskas.

      Tą jo šypseną reikia uždrausti. Pasilenkęs arčiau Finas dalykiškai pareiškė:

      – Aš laimėsiu.

      Gal kitomis aplinkybėmis toks pasitikėjimas savimi moteriai būtų pasirodęs gundantis, ypač lydimas padūmavusių pilkų akių ir velniškos šypsenėlės. Bet Fino pasiryžimas kirtosi su jos pačios planais, todėl Lara atsakė:

      – Pasvajok, Popieriau.

      Finas sukikeno:

      – Neklydau manydamas, kad tu akmuo. Bet šiuo metu svajoju tik apie vienintelį dalyką… – Jo akys nuslydo prie moters lūpų, vyras kiek suabejojo ir rėžė tiesiai šviesiai: – Galiu sau leisti svajoti tik apie vienintelį dalyką – kad likčiau paskutinis virėjas šioje virtuvėje.

      – Tuomet tokie esame du.

      – Gal tiksliau – visas tuzinas? – nusijuokė Larai iš dešinės stovėjęs jaunas vyras.

      Moteris jį buvo pamiršusi – visus juos, – kai tik susikibo su Finu tyliame žodžių mūšyje su aiškiu flirto prieskoniu.

      Kažkoks Kirbis. Iš ten, kur stovėjo, Lara neįskaitė jo pavardės ant kortelės. Spėjo, kad vos sulaukęs dvidešimties. Pasišiaušę plaukai styrojo į visas puses, visi drabužiai atrodė kaip ištašyti kirviu mėsai kapoti.

      – Tai dar nereiškia, kad negalime būti draugai. – Šį kartą prabilo pusamžė blondinė drūtu juosmeniu ir ryškiu pietietišku akcentu. Ant jos kortelės buvo parašyta Flo Džimbl.

      – Teisybė. Galime būti draugiški. Bet aš nieko nekeisiu. Ketinu laimėti, – džeržgiančiu balsu atsiliepė vyras skusta galva, didžiulėmis ausimis ir penkių colių ožiška barzdele.

      Dėl abi rankas dengiančių tatuiruočių jis kaip namuose atrodytų kokiame baikerių bare. Būdamas maištingas, apsauginių priimamajame duotos kortelės su vardu jis visai nesegėjo, tačiau gotiškomis raidėmis ant sprando buvo užrašyta Raideris. Lara spėjo, kad toks jo vardas, o gal pavardė – ką gali žinoti.

      – Taigi, – atsiduso Lara.

      Na, Raiderio savo tėčio virtuvėje ji niekaip neįsivaizdavo. Pirmiausia, Kliftonas nemėgsta kūno meno, turbūt tik dėl to vos sulaukusi aštuoniolikos Lara ant strėnų išsitatuiravo pusės СКАЧАТЬ