Nes tu geriausias. Cat Schield

Чтение книги онлайн.

СКАЧАТЬ mama itin neapsidžiaugs žinia, jog ketini pastoti neištekėjusi.

      – Be abejonės, jai tai nepatiks, bet ji žino, kaip stipriai noriu turėti vaiką, tad laikui bėgant susitaikys su mano sprendimu netekėti.

      – Bet negali taip staiga to nuspręsti. Duok sau laiko pasveikti po išsiskyrimo su Evanu, ir būtinai sutiksi tau skirtą žmogų.

      Ming buvo sunku tuo patikėti, nes vienintelis vyras, su kuriuo ji save įsivaizdavo, buvo pasiryžęs niekada nevesti. Ją apėmė pyktis.

      – Ir kiek patarsi laukti – dar šešis mėnesius? Dar metus? Po dviejų mėnesių man sukaks trisdešimt dveji. Nenoriu prarasti daugiau nė dienos svarstydama visus už ir prieš arba jaudindamasi dėl mamos reakcijos, kai širdyje jau seniai žinau, ko noriu. – Ji nesąmoningai atkišo smakrą. – Aš tai padarysiu, Džeisonai.

      – Jau supratau.

      Jis žiūrėjo į Ming hipnotizuojančiomis akimis. Jos buvo ryškiai mėlynos, visai kaip jos šešiasdešimt šeštųjų metų gamybos Kobra atverčiamu stogu. Džeisonas padėjo jai įtikinti tėvus, kad nupirktų šį automobilį septynioliktojo jos gimtadienio proga, ir jie praleido visą vasarą jį remontuodami. Ming turėjo daug gražių prisiminimų apie tas dienas, todėl kas kartą, vairuodama tą automobilį, juto ryšį su Džeisonu. Būtent todėl, vos pradėjusi susitikinėti su jo broliu, ji pastatė Kobrą garaže ir iki šiol ja nevažinėjo.

      – Labai norėčiau, kad paremtum mano sprendimą.

      – Tu – geriausia mano draugė, – priminė Džeisonas liūdnomis akimis. – Kaip galėčiau tavęs neparemti?

      Nors Ming įtarė, kad jis vis dar virškina naujieną ir nenusprendė, ar ji daro klaidą, vis dėlto ryžosi ją palaikyti. Ji atsipalaidavo. Iki šios akimirkos net nesuvokė, kaip nerimavo dėl Džeisono reakcijos.

      – Ar baigei valgyti? – paklausė Ming po kelių minučių ir pamojo padavėjai. Džeisonas nepabaigė pietų ir atrodė, kad nebeketina to daryti. – Man reikia grįžti į kliniką. Po penkiolikos minučių ateis pacientas.

      Jis pačiupo sąskaitą iš padavėjos rankos ir išsitraukė piniginę.

      – Aš pakviečiau tave pietų. – Ming valdingai ištiesė ranką. – Tu nemokėsi.

      – Tai mažiausia, kuo galiu atsilyginti už pavėlavimą. Be to, tu tiek valgai, kad visada pigiai atsieini.

      – Ačiū.

      Kol Džeisonas padėjo pinigus po druskine, Ming atsistojo ir pakvietė Keksiukę. Bet terjeras atsisakė lipti iš Džeisono glėbio. Ming suirzusi žiūrėjo į šunį. Ji nesiruošė traukti jo nuo Džeisono šlaunų. Jos pulsas šoktelėjo nuo minties, kas būtų, jei išdrįstų paliesti raumeningas jo kojas.

      Garsiai atsidususi ji patraukė link medinių vartų, vedančių tiesiai į automobilių aikštelę. Džeisonas ėjo šalia, pasikišęs Keksiukę po pažastimi.

      – Kur tavo automobilis? – paklausė jis.

      – Atėjau pėsčiomis. Klinika vos už dviejų kvartalų.

      Vėlyvą rugsėjo popietę ore nebuvo justi jokios drėgmės, tad Ming nusprendė, kad pasivaikščiojimas iki restorano bus malonus. Bet tai, ką ji ruošėsi aptarti su Džeisonu, nedavė jai ramybės.

      – Eikš, parvešiu tave. – Jis paėmė ją už rankos, ir Ming tarsi perliejo elektros srovė, paaštrinusi visus pojūčius.

      Pikantiškas vyriško odekolono kvapas pripildė jos plaučius ir pažadino nerimą keliančius troškimus. Jo šiltas lieknas kūnas lietėsi prie jos klubo. Tokiomis akimirkomis Ming apimdavo nenumaldomas noras paskambinti savo registratorei ir atšaukti visus popietės susitikimus, kad galėtų parsivežti Džeisoną namo ir numalšinti taip seniai siaučiančią nevaldomą aistrą.

      Bet iš tikrųjų ji niekada to nepadarytų. Ming atrado kitą būdą, kaip suvaldyti ją užvaldžiusį žvėrį. Visą gyvenimą ji buvo konservatyvi – daug mokėsi, planavo ateitį ir organizavo savo gyvenimą minutės tikslumu. O Džeisonas visada elgėsi impulsyviai. Jo mokyklos metai prabėgo linksminantis, bet, nepaisant to, jis baigė mokslus su pagyrimu. Jis niekada neleisdavo, kad kieno nors lūkesčiai varžytų jo asmeninį gyvenimą.

      Jie priėjo Džeisono automobilį – šešiasdešimt devintųjų gamybos Chevrolet Camaro. Džeisonas žengė į priekį, kad atidarytų Ming dureles. Draugiški jausmai netrukdė jam elgtis su Ming taip pat galantiškai kaip ir su moterimis, su kuriomis susitikinėdavo. Prieš jai atsisėdant, jis nuo sėdynės patraukė beveik pusės metro aukščio taurę, laimėtą lenktynėse. Nepaisant abejingumo, su kuriuo Džeisonas numetė apdovanojimą ant galinės sėdynės, Ming žinojo, kad jis labai didžiavosi šiuo laimėjimu ir kad šis apdovanojimas atsidurs šalia kitų jo lenktynių kambaryje.

      – Kas dar neduoda tau ramybės? – atsisėdęs už vairo ir užvedęs galingą motorą paklausė Džeisonas. Kartais jis atspėdavo Ming mintis dar prieš jai pačiai jas suvokus.

      – Dabar nespėsime to aptarti. – Ji paėmė Keksiukę į glėbį ir skruostu perbraukė per švelnų jos kailiuką. Šuo patenkintas palaižė šeimininkės ranką.

      – Gali pateikti sutrumpintą versiją.

      Džeisonas išvairavo automobilį iš stovėjimo aikštelės; galingo motoro burzgimas maloniai virpino Ming širdį.

      Važinėti su Džeisonu buvo jaudinanti patirtis nuo tada, kai jam sukako šešiolika ir jis nusipirko pirmąjį savo automobilį. Nors kiti mokyklos vaikinai vairavo gana naujus automobilius, Džeisonas ir Maksas pirmenybę teikė greitiems šeštojo, septintojo ir aštuntojo dešimtmečių automobiliams.

      – Tai nebesvarbu, nes aš persigalvojau.

      – Persigalvojai dėl ko?

      – Dėl to, ko ruošiausi tavęs paklausti. – Viena Ming dalis norėjo, kad jis tiesiog tai pamirštų. Bet ji puikiai žinojo, kad dabar, kai sužadino Džeisono smalsumą, jis spaus tol, kol gaus visus atsakymus. – Tai nebesvarbu.

      – Žinoma, kad svarbu. Tu jau kelias savaites elgiesi keistai. Kas vyksta?

      Ming nugalėta atsiduso.

      – Klausei, kas bus kūdikio tėvas, – ji nutilo, norėdama apmąstyti pasekmes, jei pasakys jam tiesą. Ji buvo sugalvojusi logišką paaiškinimą, kuris neturėjo nieko bendra su jos noru užmegzti artimesnius santykius su Džeisonu. Jis nesužinos, kaip ji iš tiesų jaučiasi. Širdžiai beprotiškai daužantis, Ming galiausiai tarė:

      – Norėjau, kad tai būtum tu.

      Džeisonas tylėjo tol, kol sustabdė automobilį priešais klinikos įėjimą. Nuo Ming žodžių jis pasijuto tarsi gavęs kumščiu per smilkinį. Jo nenustebino tai, kad draugė norėjo turėti vaiką. Juk būtent dėl to jie su Evanu išsiskyrė. Bet tai, kad ji norėjo, jog jis būtų vaiko tėvas, užklupo jį visiškai nepasiruošusį.

      Nejaugi platoniški Ming jausmai virto kažkuo daugiau? Ar ji juto jam aistrą?

      Vargu.

      Jų СКАЧАТЬ