Svajonių savaitgalis. Nancy Warren

Чтение книги онлайн.

СКАЧАТЬ įkvėpti oro ir šiek tiek nurimti, o tada pasibeldė.

      Durys atsidarė.

      – Sveika, – tarė patrauklus tamsiaplaukis vyras kitoje durų pusėje. Jis vilkėjo šiugždančius baltus marškinius, mūvėjo tamsiai mėlynas kelnes, o kaklaraištis buvo nesurištas.

      Minutėlei viskas sustingo. Ji neįstengė įkvėpti, o širdis, atrodo, liovėsi plakusi. Kitė nieko negirdėjo. Šią akimirką vėl pasijuto vilkinti vestuvinę suknelę ir iš naujo suvokianti, kad ją ką tik pametė prie altoriaus. Ji stebeilijo į vyrą, už kurio ketino ištekėti. Nematė jo trejus metus nuo paskutinės nakties prieš vestuves. Kitę užgriuvo tokia lavina jausmų, kad ji nevaliojo jų suvokti.

      Kita moteris gal būtų rėkusi, nualpusi ar smogusi jam į pačią skaudžiausią vietą. Tik ne Kitė, nors viduje jautėsi lyg atlikusi visus tuos veiksmus. Žymioji jos šypsena kiek prigeso, tačiau ji laikėsi tvirtai jos įsikibusi kaip ir rausvos rankinės, kuri vos neišsprūdo iš rankų.

      – Piteri, – galiausiai prabilo ji. – Tai bent staigmena.

      – Kite. Labai malonu tave matyti.

      Kurį laiką jis nejudėjo iš vietos, nieko nesakė, tik akylai ją stebėjo. Ji metė žvilgsnį į kuklią bronzos lentelę, patvirtinančią, kad čia – Karnabi apartamentai.

      Nejau tai, kad Piteris – konkurso nugalėtojas, yra žiaurus likimo pokštas? Kitė nė už ką neišsiduos sutrikusi prieš buvusį sužadėtinį. Juk išgyveno, kai išsilaisvinę krokodilai privertė spiegti iš baimės pakvaišusius klientus. Susidoros ir su viena gyvate.

      – Ar teisingai suprantu, jog tu – Svajonių savaitgalio laimėtojas?

      Atrodė, kad Piteriui prireikė visų valios pastangų susitvardyti.

      – Taip. Aš sujaudintas, – jis pasitraukė. – Užeik.

      – Dėkoju.

      Žengiant į prabangius, jausmingai įrengtus apartamentus, kuriuose apsistojo vyras, su kuriuo kadaise ketino praleisti visą gyvenimą, jos galvoje mintys skriejo viesulo greičiu. Nebuvo jokios galimybės išvengti vakarienės, mat atvyks Times fotografas. Tačiau rytoj, kaip sakė kita apgauta moteris, laukia nauja diena.

      – Atėjau pakviesti tavęs vakarienės, – greitai išbėrė ji ir įžūliai kilstelėjo antakį. – Ar neprieštarauji?

      – Nėra kito žmogaus, su kuriuo labiau norėčiau vakarieniauti, – atsakė jis.

      Įžnybkite man.

      – Puiku. Galėsime eiti, kai tik būsi pasiruošęs.

      – Gal norėtum iš pradžių išgerti? Gal mums derėtų pasikalbėti prieš pasirodant viešumoje?

      Kitė tylomis žvelgė į jį, tik antakiai kilo vis aukštyn. Dar truputį – jie atsiskirs nuo kaktos ir nuskris. Jis nerimastingai žaidė su kaklaraiščio galais.

      – Gal širdį slegia sunkūs jausmai. Iš praeities.

      – Sakydamas iš praeities, matyt, turi galvoje tą dieną, kai palikai mane prie altoriaus?

      Piteris linktelėjo, o Kitė su pasitenkinimu pastebėjo, kaip paraudo jo kaklas virš apykaklės. Jam gėda.

      – Tavo atsiprašymo laiškas buvo tikrai mandagus, o čekis, kurį atsiuntei mano tėvams, – daugiau nei dosnus. Regis, buvome per jauni ir tai, kad nesusituokėme, išėjo į gerą. Neturiu jokių neigiamų jausmų.

      – Norėčiau viską paaiškinti. Bent jau pamėginti. – Jis persibraukė plaukus ranka ir šie pasišiaušė. – Žinau, tai, ką padariau, nedovanotina, bet…

      – Piteri, – nutraukė jį Kitė, – aš negyvenu praeities klaidomis. Mano gyvenimas puikiai susiklostė. Esu laiminga. Gal jau galime eiti?

      Jis atrodė sutrikęs, net kiek įsižeidęs. Cha! Ko gi tikėjosi? Kad ji pratrūks raudoti ir puls į glėbį? Tegu nesvajoja. Jei sujudini senas žaizdas, jos vėl ima kraujuoti.

      – Gerai, – sutiko jis ir pasisuko į veidrodį per visą sieną, kurio rėmą puošė stiklo šukės ir kristalai. Kitė nusigręžė, kad nereikėtų žiūrėti, kaip jis rišasi kaklaraištį. Jai nederėjo stebėti tokios intymios akimirkos. Ji ėmė tyrinėti kambarį, ieškodama nors menkiausio trūkumo, bet nerado.

      Tereikėjo žinomiems drabužių dizaineriams leisti imtis interjero ir štai ko jie pasiekė. Milžiniška lova – tokios yra visuose viešbučio kambariuose – ir geriausias čiužinys, kokį tik įmanoma nupirkti. Tokia patalynė buvo tik Karnabi apartamentuose. Dizaineriai nestokojo humoro jausmo: spalvingas pūkinis užklotas su nėriniais puoštais kraštais sudarė įspūdį, kad lova apsirengusi ir ją reikia nurengti. Spalvoti apskritimai margino ir kilimą, kurį Paiper užsakė pagal dizainerių nurodymus. Atmosfera buvo žaisminga, bet skirta suaugusiesiems.

      Šie apartamentai buvo Kitės mėgstamiausi, todėl ji ir užsakė juos pirmajam savaitgaliui. Rožinės spalvos dvivietė sūkurinė vonia, o kambario vidury – Stella McCartney širma, kurią galima ištiesti jei prireikia privatumo ar kyla noras pakoketuoti. Aukštas langas žvelgia į Madisono aveniu. Stiklas buvo permatomas iš vienos pusės, todėl niekas nematė, kas vyksta apartamentuose, bet svečiai jautėsi lyg vitrinoje, o tai, anot Paiper, – labai stiprus dirgiklis.

      Kitė nusiuntė patarnautoją į kambarį likus kelioms valandoms iki svečio atvykimo, todėl dabar židinyje prie vonios smagiai spragsėjo ugnelė, o šampanas šalo ledo kibirėlyje. Net nežiūrėdama ji žinojo, kad ant sienos kabo du prabangūs chalatai, o prie vonios krepšelyje sudėti geriausi itališki muilai ir losjonai.

      Daugelyje viešbučių svetainė yra pagrindinis kambarys, šalia kurio būna įrengti vienas ar keli miegamieji. Tik ne Tyloje. Paiper nutarė, jog pagrindinis kambarys bus miegamasis. Šalia – vonia ir dušas su kvapų terapijos srovėmis. Kitos durys vedė į jaukią virtuvę su valgomuoju. Likusios dvejos durys – į darbo kambarį ir į svetainę.

      Niekur nesimatė Piterio daiktų. Prisiminusi jo tvarkingumą Kitė spėjo, kad jie jau sudėti drabužinėje. Kalbėdama su juo, ji privalėjo apie tai negalvoti. Kaip ir apie seksualią apartamentų atmosferą.

      – Nekantrauju išgirsti apie visas tavo aplankytas vietas. Kiek pamenu, rašei man iš Londono.

      Kitė gerai prisiminė, kaip gavo tą laišką – teko ilgai pavargti, kol sudėliojo suplėšytus gabalėlius. Kelių skiaučių jai taip ir nepavyko rasti, todėl laiškas labiau priminė kalbą pradėjusio mokytis vaiko žodžius:

      Man l b i g la, kad t e įskd. Tik vieną atleisi mn.

      Kurį laiką ji dar mėgino sudėti žodžius į sakinį, nors tai labiau priminė dėlionę. Galiausiai nusprendė liautis švaisčiusi laiką nelaimingai meilei. Praeities klaidos rūpi tik istorikams ir senukams. Tik ne Kitei – ji privalėjo rūpintis karjera ir gyventi toliau. Labai viliojo Niujorkas – čia jos niekas nepažinojo, o ir ką reiškia dar viena sudaužyta širdis mieste, kur gyvena daugiau nei aštuoni milijonai žmonių?

      Nors ji suplėšė Piterio laišką, bet atidžiai sekė СКАЧАТЬ