Dėmesio, grupė! Praktiniai darbo su grupe būdai ir technikos. Tomas Misiukonis

Чтение книги онлайн.

      Žinių ir įgūdžių pritaikymas

      Jei vedate užsiėmimus grupėms, tikriausiai ne kartą girdėjote, kad dauguma žmonių tikisi kuo daugiau praktinio patyrimo. Galėjo būti daugiau praktinių užduočių, – taip dauguma parašo grįžtamojo ryšio anketose, kurias pildo pasibaigus užsiėmimams. Nesierzinkite, net jeigu jūsų programa buvo sudaryta vien iš aktyvių užduočių. Galbūt ne visos jos padėjo grupės dalyviams geriau suvokti, kaip tai, ką jie mokėsi daryti, galima pritaikyti savo darbe ar gyvenime. Šis aspektas yra labai svarbus, nes tiesiogiai veikia suaugusiųjų motyvaciją tobulėti. Būtina suteikti galimybę pačiam besimokančiajam įvertinti mokymosi rezultatų pritaikymo galimybes: kokiose situacijose, kada ir kaip šis žmogus pritaikys tai, ką išmoko. Toks žmogus turi suvokti, kokie pokyčiai jo laukia, ir aiškiai įsivaizduoti, kaip juos įgyvendins. Akivaizdžios praktinės mokymosi naudos matymas motyvuos grupę tęsti tobulėjimo procesą.

      Norime atkreipti dėmesį į tai, jog labai dažnai mokymosi rezultatus suaugusieji linkę vertinti ne pagal savo elgesio pokytį. Kartais jie atsižvelgia tik į tai, kiek naujovių sužinojo arba kokį bendrą įspūdį susidarė. Man patiko, kad buvo smagu, – sako vieni. Lektorius labai gerai viską paaiškino, buvo informatyvu, – pastebi kiti. Labai gerai, kad atsitraukėme nuo darbų, – sako dar kažkas. Tai gali būti apgaulinga, nes geri įspūdžiai ir gausybė informacijos dar neužtikrina paties mokymosi sėkmės. Kitas dalykas, klausdami žmonių, ko jie tikisi iš būsimų mokymų (seminarų, užsiėmimų), labai dažnai girdime norą sužinoti „kažką naujo“. Kartais pravartu klausti grupės dalyvių: O kaip jums sekasi taikyti tai, ką jūs jau žinote? Ar tai, kad jūs sužinosite šį tą naujo, paskatins jus daryti ką nors kitaip? Patikėkite, tokie klausimai skatina susimąstyti ne vieną žmogų. Konsultantas turi užtikrinti, kad besimokantieji ne tik įgytų naujų žinių, bet ir sugebėtų bei būtų motyvuoti tas žinias panaudoti. Nesvarbu, ar tai naujos žinios ar anksčiau įgyti, bet primiršti dalykai. Todėl pasibaigus užsiėmimams mes sakome: Mokymai baigėsi, mokymasis prasideda. Galvoje turime tai, kad būtent tada, kai grupės dalyviai pradeda taikyti mokymosi rezultatus, paaiškėja tikroji programos vertė. Svarbu sudaryti ir įgyvendinti tokią programą, kad ją pabaigęs kiekvienas dalyvis galėtų teigiamai ir išsamiai atsakyti į du pag-rindinius klausimus:

      1. Kaip aš galiu tai pritaikyti savo veikloje?

      2. Kiek esu pasiryžęs tai padaryti?

      Jei programos metu ar jai pasibaigus dalyviai supranta, kad mokymosi medžiaga jiems yra aktuali ir ją tikrai gali pritaikyti savo veikloje – tuomet svarbus tampa antrasis klausimas, kuris dažnai yra susijęs su pasitraukimu iš komforto zonos. Gali nutikti taip, kad jūsų grupės dalyviai matys pokyčių naudą, tačiau kartu supras, jog tam, kad juos įgyvendintų, jiems prireiks keistis patiems – keisti savo nuostatas ir įsitikinimus.

      Skatindami padėti savo grupei rasti atsakymą į pirmąjį klausimą, pakvieskite juos apgalvoti šiuos dalykus:

      × Ką konkrečiai turėčiau daryti, kad galėčiau pritaikyti tai, ką sužinojau programos metu?

      × Kokių turiu galimybių imtis naujų pokyčių?

      × Kas man trukdo ir kokių turiu priemonių?

      × Kiek pasitikiu savimi galvodamas apie šių dalykų taikymą?

      × Kokios kitų žmonių pagalbos man reikia?

      Bandydami atsakyti į antrąjį klausimą atkreipkite grupės dėmesį į šiuos aspektus:

      × Kokios svarios priežastys galėtų paskatinti mane keistis?

      × Kokią naudą gausiu, jei keisiu tai, kas siūloma?

      × Ką prarasiu, jei darysiu ką nors kitaip?

      × Kas pastebės mano pokyčius ir kaip juos įvertins?

      Kaip tai pritaikyti:

      × Perteikdami žinias ir padėdami ugdyti įgūdžius nuolat pasitelkite pavyzdžius, kurie atskleistų, kaip praktikoje panaudoti tai, ko jūs mokote.

      × Grupės dalyviai turi tiesiogiai patirti ir išbandyti dėstomus dalykus, kad galėtų pajusti ir patikėti, kad tai jiems gali būti naudinga.

      × Organizuokite ir skatinkite įvairias dalyvių diskusijas, kurios leistų aptarti galimus elgesio ar nuostatų pokyčių scenarijus.

      × Teiraukitės grupės ir paaiškinkite dalyviams, kur galima gauti pagalbos.

      × Grupės dalyviams sukelkite įvairių emocijų – tiek teigiamų, tiek neigiamų. Aptarkite, analizuokite jas kartu su grupe. Susiekite jas su galimais būsimais pokyčiais. Taip jos taps motyvacijos mokytis (keistis) šaltiniu. Skatinkite dalyvius apmąstyti, kaip jie jaustųsi įvykus pokyčiams.

      × Užsiėmimų metu sudarykite sąlygas atsirasti sėkmės atvejams. Rekomenduojame dalyviams pateikti tokias užduotis, kurių rezultatas būtų teigiamas – dalyviai turi jausti, kad jie gali tai atlikti. Pirma nesėkmė gali demotyvuoti eiti toliau. Patirta sėkmė gali paskatinti pakartoti ją savo aplinkoje.

      × Leiskite dalyviams suplanuoti, kokioje savo veikloje ir kaip jie galėtų pritaikyti naujai įgytas žinias ir įgūdžius arba kaip jiems gali praversti naujas požiūris.

      × Suteikite galimybę patiems dalyviams suformuluoti įsipareigojimus sau, ką ir kaip jie norėtų ir ketina daryti kitaip.

      × Galite panaudoti atvirus klausimus, kurie paskatintų dalyvius apsvarstyti naujų įgūdžių pritaikymo galimybes. Pavyzdžiui, kaip suprasite, kad sėkmingai pritaikėte šiuos naujus įgūdžius; ko jums reikia, kad tai pritaikytumėte, ir pan.

      Daryti patiems

      Suaugusieji mokosi darydami, t. y. veikdami. Todėl jiems neužtenka tik teorinių žinių ar modelių. Jiems svarbu suprasti, kaip tos žinios ar modeliai gali būti praktiškai panaudojami, jie turi praktiškai tai išbandyti. Ne veltui rašydami šį tekstą kiekvienos pastraipos pabaigoje pateikėme patarimų, kaip šiuos aspektus galite pritaikyti praktiškai. O galbūt jūs net praleidote šią įvadinę dalį laikydami ją nereikalinga teorija ir nukeliavote tiesiai prie darbo su grupe technikų. Nes norite daryti.

      Kaip savo knygoje „Training the Active Training Way“ teigia Melas Silbermanas, neužtenka konsultantui tik, pasakyti ar parodyti. Būtina suteikti kiek galima daugiau galimybių dalyviams patiems pabandyti, savo jėgomis daryti viską nuo pradžių iki pabaigos – be instrukcijų, nurodymų ar išorinės pagalbos. Toks veiksmas turi būti įsisąmonintas ir atliekamas laisva valia. Suaugusieji nemėgsta būti mokomi (verčiami daryti). Jie labiau linkę mokytis(daryti) patys.

      Kaip tai pritaikyti:

      × Naudokite specialius pratimus, užduotis ir simuliuokite situacijas, kuriose dalyviai patys turi nuspręsti, kaip elgtis ir ką daryti.

СКАЧАТЬ