Mano mažytė paslaptis. Andrea Laurence

Чтение книги онлайн.

      Aišku tik viena – jos bosas užsislaptinęs sadistas. Niekaip kitaip neįmanoma paaiškinti jo sprendimo siųsti ją dviem trim savaitėms į bendrovę FlynnSoft. Timas galėjo pasirinkti bet kurį kitą darbuotoją. Kad ir Marką. Arba Di. Betgi ne, būtinai siunčia Emą. Sako, kad tik ji gali ištverti toje aplinkoje.

      Įkišusi ranką pro drabužinės durų tarpą, ji spragtelėjo šviesos jungiklį ir žengė vidun. Timas tikras šmikis. Nori matyti, kaip nesmagiai ji jaučiasi. Jai norėjosi tikėti, kad buvo pasamdyta atsižvelgiant į aukštus akademinius pasiekimus Jeilio universitete ir profesorių pateiktas rekomendacijas, bet kilo įtarimas, jog jos tėvas bus prikišęs rankas.

      Timui, matyt, pikta, kad kažkokio turčiaus duktė prieš jo valią pateko pas jį į skyrių, ir dabar mėgaujasi apkartinęs jai gyvenimą. Tai dar labiau padidino jos ryžtą nesuteikti jam tokio malonumo. Ji gerai atliks tą darbą. Ne – puikiai. Nesileis paveikiama FlynnSoft nevaržančios aplinkos. Nepateks į narcizo Džono Flino su ta gundančia šypsena spąstus. Turbūt ne veltui garsusis generalinis direktorius svaidys į Emą aistringus žvilgsnius. Ji gana gražios išvaizdos, bet neseniai paskalų tinklaraštyje matė jo nuotrauką: Džonas išeina iš restorano su modeliu, kurį ji atpažino iš apatinių drabužių katalogo. Ji paprasčiausiai negali konkuruoti su gražuole tobulu pilvo presu ir silikoninėmis krūtimis. Nė nemėgins.

      Kad ir kaip būtų, tokie vyrai kaip Džonas Flinas jos nedomina. Jis įkūnija viską, ko jos motina Polina prigrasė saugotis. Nekartok Sintijos klaidų, – perspėjo ji. Emos vyresnioji sesuo mirė ne dėl to, kad nemokėjo pasirinkti. Ji žuvo nukritus lėktuvui. Kai po jos mirties viskas paaiškėjo, šeima buvo priblokšta. Dėl to Ema užaugusi tapo visiška sesers priešingybe.

      Jei Timas būtų su ja visiškai atviras, būtų pasakęs, kad dėl to ir skyrė jai tą darbą. Di, nors kompetencijos jai nestigo, buvo aukšta liekna patraukli moteris, ir vyrai blaškė jos dėmesį. Net nuo Flino šnairom mesto žvilgsnio ji bematant suskysdavo. Teismo ekspertai privalo būti tvirti. Į Emą tikriausiai reikėtų pažvelgti atidžiau.

      Ji apžvelgė tvarkingai sukabintų drabužių eiles. Nors bendrovėje FlynnSoft, kaip niekur kitur, į darbo aplinką žiūrima labai atsainiai, ji nežengs į tą pastatą mūvėdama džinsus ir įsispyrusi į šlepetes. Net jei tarp atsipalaidavusių programinės įrangos kūrėjų atrodys kaip balta varna, vis vien dėvės kostiumėlį ir aukštakulnius. Tai atsainiai aplinkai padarys tik vieną nuolaidą – apsieis be kojinių. Niujorke jau vasara ne už kalnų, ir tokiame karštyje reikėtų rengtis vėsiau.

      Ji nuėmė nuo pakabo tamsiai pilką kostiumėlį ir šviesiai mėlyną palaidinę be rankovių ir pritariamai nusišypsojo. Ką tik iškrakmolyta šiugždanti palaidinė ir dailiai pasiūtas švarkelis teikė jai taip reikalingo pasitikėjimo.

      Šie šarvai jai buvo reikalingi, kad pradėtų kovą su Džonu Flinu.

      Kova visai netinkamas žodis. Jis nėra priešas. Jis tikriausiai pasirašys sutartį su Game Town. FlynnSoft pavyko sukurti patikimą ir veiksmingą sistemą, leidžiančią valdyti populiaraus internetinio žaidimo Begalybės karas prenumeratą ir kitus įsigijimo būdus. Pastaruoju metu jie siūlo kitą internetinių žaidimų prenumeratos valdymo sistemą toms bendrovėms, kurioms reikia pagalbos valdant didelius vartotojų srautus ar siekiant gauti papildomų pajamų. Tai leistų programinės įrangos kūrimo startuoliams vien tik kurti žaidimus, o FlynnSoft užsiimtų galutiniu gamybos procesu.

      Prieš pasirašant sutartį buvo įprasta, kad teismo ekspertas peržiūrėtų pardavėjo dokumentus ir įsitikintų, jog jie tvarkingi. Karlas Beilis, kuris prieš dvidešimt metų įkūrė bendrovę Game Town, o dabar vadovavo direktorių tarybai, nemėgsta netikėtumų.