Be rimtų įsipareigojimų. Joss Wood

Чтение книги онлайн.

      2

      – Kas tą kvailystę sugalvojo?

      Keidas Vebas dėbčiojo į abu savo geriausius draugus ir pramankštino pečius po kostiumo švarku – sutiktų būti bet kur, tik ne čia, sausakimšame, kvepalais persisunkusiame bare Taste restorane, beje, viename prabangiausių Vankuveryje.

      Vos ne visą praėjusią naktį jis skaitė pajamų ir išlaidų ataskaitas, rytą ilgai ir nuobodžiai derėjosi su griežta Džošo Logano agente dėl galimybės jį nusipirkti ir dabar viskas, ko norėjo, tai atsisėsti už savo apversto stalo ir pradėti tvarkyti popierius.

      Jis stengėsi užbaigti trijulės – Mako, Kvino ir savo paties – partnerystę su senuku Beiliu, Vrenos seneliu, kad visi keturi susidėję turėtų rimtą kontrpasiūlymą išpirkti Maveriks franšizę, kol Vernono našlė nepardavė komandos Borisui Šenko, rusų milijardieriui, jau įsigijusiam daug panašių komandų franšizių.

      Keidas neturėjo laiko žmonėtis. Vaidinti mielo.

      Iš tiesų, nors buvo vos pietų metas, jis norėjo šalto alaus, ilgai pastovėti po dušu ir trupučio karšto sekso. O jei būtų daugiau laiko, tai ir ilgesnio karšto sekso duše. Bet į pasimatymus pastaruoju metu neturėjo kada lakstyti. Iš tiesų Keidas būtų atsisakęs visko, net ir sekso, dėl aštuonių valandų kokybiško miego.

      Jis vėlai eina miegoti ir anksti keliasi, kartais padirbėja ir naktimis.

      – Prašyčiau nutaisyti ne tokį rūškaną veidą.

      Keidas pažvelgė į jų naujai iškeptą viešųjų ryšių direktorę ir jau gal šimtąjį kartą susimąstė, kodėl jie su Vrena nejaučia vienas kitam jokio seksualinio potraukio. Ji nuostabiai graži, liekna, gyvybinga ir sumani, bet Keido visai netraukia. Ir jis nesujaudina jos. Jiedu tik draugai, visai kaip su Mako sužadėtine Rore. Keidas pirmą kartą gyvenime mėgavosi nekomplikuotais santykiais su moterimi.

      Reikia pripažinti, kad vis tiek neatsisakytų ir trupučio sekso be įsipareigojimų.

      – Keidai, susikaupk! – perspėjo Vrena ir alkūne bakstelėjo jam į šoną norėdama, kad šis sutelktų dėmesį į verslo reikalus.

      – Mūsų garbės svečiai netrukus atvažiuos, tu turėsi jiems skirti ypatingą dėmesį, – nesiliovė Vrena, jos pačios jaudulį išdavė tik nežymus trepsėjimas maža kojyte.

      – Kas jie tokie?

      Mėlynos Vrenos akys išgąstingai blykstelėjo, ir Keidas atsiprašydamas pakėlė rankas.

      – Vrena, aš derėjausi su žaidėjais ir su tavo seneliu – mūsų naujuoju partneriu, stengiausi atsilaikyti prieš Miros reikalavimus, kad galėtume paruošti jai kitą pasiūlymą. Šio pokylio rėmėjai nepateko į mano prioritetų sąrašo viršų.

      – Ar perskaitei bent vieną iš mano atsiųstų pastabų?

      Keidas gūžtelėjo.

      – Atleisk, ne. Bet gali man dabar pasakyti, aš atsiminsiu.

      Jis turi fenomenalią atmintį, išlavintą dar vaikystėje, kai pagal tėvo dailininko įgeidžius kilnojosi iš vienos mokyklos į kitą, iš vieno miesto į kitą. Atsikėlęs į naują vietą jis susirasdavo žemėlapį ir per dieną įsimindavo gatvių pavadinimus, kad visada žinotų, kur esąs. Jo jausmai taip dažnai būdavo sumišę, kad labai bijojo dar ir fiziškai pasiklysti. Gera atmintis padėdavo per pamokas, būdavo lengva įsidėmėti mokytojų ir naujų draugų vardus, todėl Keidas gana lengvai įgydavo naujos patirties.

      Vrena peržvelgė didžiausias sumas paaukojusių rėmėjų sąrašą ir tarė:

      – Forde Gallery paaukojo vieną iš tavo tėvo darbų, nedidelę, bet žavią akvarelę.

      Jėzau, Keidas dar prisiminė, kaip tėvas mainydavo savo piešinius į pinigus maistui, degalams, būsto nuomai. Dabar net patys mažiausi jo paveikslai verti dešimties tūkstančių ir daugiau… Velniškai dosni auka.

      – Turime kelis kvietimus vakarienei jachtoje, atostogų pasiūlymų, juvelyrikos dirbinių, kuriuos dažnai paaukoja verslo žmonės. Pati keisčiausia ir linksmiausia auka, sukėlusi didžiausią susidomėjimą – piršlybų paslaugos…

      – Kas?

      – Brodė Stiuart ir Kolinas Džonsas siūlo savo pažinčių firmos paslaugas. Laimėtojams – vienam vaikinui ir vienai merginai – bus parinkti kandidatai ir jie galės nueiti į tris pasimatymus ieškodami potencialaus partnerio. Linksmai skamba, tiesa?

      Brodė Stiuart? Jo Brodė? Ta pati mergina, kuri pabučiavo svajonių bučiniu ir paspruko nespėjus jos nusivilioti į miegamąjį?

      – Velniškai skamba, – sugebėjo išlementi Keidas.

      Visos jo mintys sukosi apie Brodę, ant pečių užkritusius tamsius plaukus, kaip ji guli Keidui ant krūtinės. Šviesiai žalias akis, prisimerkusias ir svajingas po eilinio nuostabiai karšto ir drėgno sekso. Keidas miglotai prisiminė, kad Brodė minėjo turinti verslą, bet kodėl Keidas pamanė, kad ji finansų konsultantė?

      – Ir ji bus pokylyje? – paklausė Keidas tikėdamasis, kad Vrena ar draugai nenugirdo susižavėjimo gaidelės jo balse.

      – Pažįsti Brodę asmeniškai? – rimtai paklausė Kvinas.

      Kai taip ilgai su kuo nors draugauji, kyla pavojų. Nelabai ką nuo draugų pavyksta nuslėpti.

      – Nelabai, – lyg nuobodžiaudamas atsakė Keidas.

      – Leisk šį tą papasakoti apie tavo viršininką, Vrena, – pasiūlė Makas apkabindamas ją per liemenį. – Kai meluoja, jis visada kalba lyg nesidomėdamas, abejingai.

      Deja, įsimylėjimas nepakenkė Mako pastabumui – jo akis tokia pat aštri kaip visada.

      – Užsičiaupk, Makaskilai, žalio supratimo neturi, ką čia pliurpi. Brodę buvau sutikęs tik kartą ir jau labai seniai.