Milijonierius, bosas… Jaunikis?. Kate Hardy
Чтение книги онлайн.

Читать онлайн книгу Milijonierius, bosas… Jaunikis? - Kate Hardy страница 3

СКАЧАТЬ bendradarbiais – laikytis saugaus atstumo.

      Nors mergina ir turėjo seksualiausias lūpas ir labiausiai žėrinčias akis, kokias Hju kada nors regėjo.

      Nedera ja domėtis.

      Negalima rizikuoti.

      Šįkart jis nesulaužys taisyklių.

      – Atsiprašau, kad taip viską išpurvinau, – apgailestavo Greisė, sesėms įsitaisius jos bute.

      Bela susiraukė.

      – Ar nieko nevalgei prieš pradėdama gerti tai, nuo ko tave supykino? Maistas būtų sugėręs dalį alkoholio.

      – Gėriau šampano. Ne, – liūdnai atsakė Greisė. – Man per daug maudė skrandį, kad ką nors valgyčiau.

      Greisė retai kada išvis vartojo alkoholį. Taigi, įvyko kažkas tikrai rimto. Bela labai nerimavo – kas nutiko, kad Greisei prireikė pasigerti? Ji giliai įkvėpė. Pirmiausia reikia padaryti svarbiausią darbą. Būtina išblaivinti Greisę.

      – Gerai. Pirmiausia gerk vandens. Daugybę vandens, – paragino Bela. Tada ji apžiūrėjo Greisės spinteles. Kad tik jose būtų ko nors, ką Bela sugebėtų pagaminti. Ar bent jau dribsnių, kurie prablaivytų Greisę.

      Bela pamatė dėžutę avižinių dribsnių. Puiku. Net ji sugebės sekdama nurodymus ant dėžutės mikrobangų krosnelėje pagaminti avižinės košės.

      Kol košė šilo, Bela iš Greisės vaisių dubens paėmė bananą ir jį supjaustė. Sumetusi vaisiaus gabalėlius į košę, Bela pastatė lėkštę ant stalo priešais Greisę, kuri tuoj pat ją atstūmė.

      – Negaliu.

      – Valgyk, – griežtai liepė Bela. – Tavo elektrolitai labai išsibalansavę, o bananas padės juos atstatyti. Avižos naudingos, nes jose daug angliavandenių, kurie pakels cukraus lygį kraujyje, bet neapsunkins skrandžio.

      – Iš kur viską žinai? – nustebusi pasiteiravo Greisė.

      Bela nusišypsojo.

      – Prisimeni, kai prieš porą metų susitikinėjau su gydytoju? Jis mane išmokė, koks maistas geriausiai tinka malšinant pagirias.

      – Atsiprašau, – dar kartą pakartojo Greisė. – Ar taksi vairuotojas labai supyko?

      – Nesijaudink, – nerūpestingai ramino Bela. – Mano viršininkas viskuo pasirūpins.

      Greisė ne iškart suprato Belos žodžius.

      – Tavo viršininkas?

      – Aha, – Bela nusišypsojo seseriai. – Žinai ką? Gavau darbą.

      – Aš… O varge. Nori pasakyti, kad tau nė nepradėjus dirbti apvėmiau tavo viršininką? – pagaliau suvokusi Belos žodžių prasmę paklausė pritrenkta Greisė. – O ne. Aš su juo pasišnekėsiu ir viską paaiškinsiu. Jis negali tavęs atleisti, ar…

      – Greise, viskas gerai, – nutraukė ją Bela.

      – Visai ne gerai! Viską sugadinau. Žinai ką, aš sumokėsiu už drabužių valymą.

      Bela nusišypsojo.

      – Jau pasakiau jam, kad taip padarysiu. Taip pat sumokėsiu ir už automobilio valymą.

      – Mano netvarka, mano ir sąskaita, – ginčijosi Greisė. – Aš sumokėsiu.

      – Greise, tiesiog nutilk ir valgyk košę. Jaunoji panele, nenoriu iš tavęs išgirsti daugiau nė žodžio, kol neištuštinsi tos lėkštės.

      – Šneki visai kaip mama, – suniurnėjo Greisė.

      – Gerai, – atkirto Bela. Dažniausiai Greisė šnekėdavo kaip mama, o Bela iš gėdos nuleisdavo galvą.

      Ji privertė Greisę suvalgyti visą košę ir išgerti dvi stiklines vandens, o tada vėl ėmė ją tardyti.

      – Gerai. Dabar sakyk man, kas nutiko?

      – Negaliu tekėti už Hovardo.

      Bela to mažiausiai tikėjosi. Vyresnioji sesuo jau ketverius metus susižadėjusi. Taip, Hovardas kiek nuobodokas, o jo tėvai tikras košmaras – Bela ne be priežasties vadino juos Ponu Rupūže ir Ponia Akmeniniais Plaukais – bet jei Greisė Hovardą mylėjo, Bela buvo pasirengusi su jais elgtis meiliai.

      – Ką? Kodėl? Ar tu jo nebemyli? – staiga toptelėjo bjauri mintis. – Ar sutikai ką kitą?

      – Aišku, kad nieko kito nesutikau, – Greisė papurtė galvą. – Niekada taip nepasielgčiau su Hovardu.

      – Specialiai nepasielgtum, bet niekada nežinai, ką įsimylėsi, – atsakė Bela. Ji pati ne vieną kartą buvo įsimylėjusi Poną Netinkamąjį. Kirkas galutinai sunaikino pasitikėjimą vyrais. Daugiau Bela niekada nepatikės savo širdies vyrui, nesvarbu, koks patrauklus jis atrodytų. Prireikė šešių mėnesių, kad Bela vėl pradėtų gyventi taip, kaip anksčiau. Mergina iki šiol ant savęs pyko už tai, kad buvo tokia naivi ir patikli. Kodėl nematė, kad Kirkas visą tą laiką ją apgaudinėjo?

      – Myliu Hovardą, bet nesu jo įsimylėjusi, – aiškino Greisė. – Šie jausmai skiriasi.

      – Žinau, – Bela suspaudė seseriai ranką. – Ir smarkiai skiriasi. Dėl to gali nutrūkti santykiai.

      – Dėl jo man niekada neužgniaužė kvapo. Niekada nesijaučiau dėl Hovardo apsvaigusi – tarsi jis išverstų mane iš koto.

      Nenuostabu: Hovardas buvo atsargus ir praktiškas. Bela žinojo, kad tai nėra blogos savybės, tačiau retkarčiais spontaniškumas visai naudingas. Gal jo būtų pakakę, kad sesuo pasijustų laiminga? Akivaizdu, kad dabar ji tokia nesijautė. Teoriškai Greisė ir Hovardas buvo ideali pora – jie abu buvo protingi ir atsargūs, tačiau dar svarbu ir chemija. Be jos gyvenimas būtų nelaimingas.

      – Negali viso likusio gyvenimo praleisti su žmogumi, su kuriuo būnant tavo pasaulis nenušvinta.

      Greisė prikando lūpą.

      – Manau, tu vienintelis žmogus, kuris tai supras. Mama taip manimi nusivils.

      – Ne, nenusivils. Taip pat ir tėtis. Jie abu nori, kad būtum laiminga. Jei ištekėjusi už Hovardo tokia nesijaustum, tai tikrai neturėtum už jo tekėti, – tvirtai pareiškė Bela.

      – Nesu tikra, ar ir Hovardas buvo mane įsimylėjęs, – svarstė Greisė.

      – Žinoma, kad buvo – tu tikra gražuolė, protinga ir miela. Kaip galima tavęs nemylėti? – pasipiktino Bela.

      – Manau, kad abu vienas kitą mylėjome, – švelniai tęsė Greisė. – Bet nepakankamai. Mes taip ilgai buvome susižadėję. Kas šiais laikais tęsia sužadėtuves ketverius metus?

      – Pora, taupanti pinigus pradiniam įnašui už namą, – priminė Bela.

      – Tačiau mes jau sutaupėme СКАЧАТЬ