Tobula pora. Kat Cantrell

Чтение книги онлайн.

      – Tokio pasiūlymo negaliu atmesti. Aš taip užsivedęs, kad pažadu daugiau nei atsiliepimą. Už 500 000 dolerių galima nusipirkti 15 sekundžių reklamą per amerikietiškojo futbolo finalą. Jei iš skrybėlės ištrauksit triušį ir supiršit mane su tikrąja meile, per pertrauką tarp kėlinių apipilsiu jus pagyromis ir reklamoje filmuosiuosi aš pats.

      – Netikiu.

      Ji nužvelgė glotnų, pernelyg dailų veidą, svarstydama, kokie gi tikrieji jo ketinimai.

      Tačiau iš jo sklido nuoširdumas.

      – Pažadu. Bet to neprireiks. Nepavyks apdumti man akių, ir jūs nelaimėsite.

      Laimėti. Tarsi tai būtų varžybos.

      – Kodėl? Nes jei įsimylėsit, apsimesit, kad nieko neįvyko?

      Jis nutaisė griežtą veidą.

      – Duodu jums savo žodį, ponia Arundel. Gal aš ir cinikas, bet nesu melagis.

      Ji įžeidė jį. Jo veidas taip greitai pasikeitė, kad Eliza beveik pagalvojo, jog jai pasivaideno. Tačiau buvo tikra dėl to, ką matė. Daksas Veikfildas buvo pasiryžęs laimėti sąžiningai. Tai padėjo apsispręsti.

      Šios… varžybos tarp jųdviejų lietė ne tik įmonę „Ilgai ir laimingai“, bet ir ją pačią. Dakso požiūris į meilę ir santykius – prieš jos įsitikinimus. Jei supirš jį su gimininga siela – ne jei, o kai, – ji kartą ir visiems laikams įrodys, kad jos išvaizda visiškai nesvarbi. Suvesti žmones, kurie nori įsimylėti, buvo lengva. Rasti porą cinikui, kuris šito nė neslepia, bus milžiniškas žygdarbis, vertas didžiausių pagyrų.

      Jos smegenys – vertingiausias turtas, ir ji tai įrodys viešai. Žemaūgė storulė jos viduje, kuri geidė, kad motina besąlygiškai ją mylėtų, nepaisydama Elizos svorio ir ūgio, galiausiai dings.

      – Sutarta.

      Nedelsdama ji ištiesė ranką ir paspaudė Daksui delną.

      Juos perliejo galinga kibirkštis, tačiau ji pabijojo net žvilgtelėti į susilietusius jų pirštus. Kad ir kas tai buvo, atrodė pavojinga. Iš gilumos kilo jaudulys, kuris nuo tamsaus Dakso žvilgsnio tik stiprėjo.

      Dieve mano. Ką ji ką tik padarė?

      Antras skyrius

      Filmuota medžiaga buvo pritrenkianti. Eliza Arundel prieš kameras švytėjo, kaip Daksas ir įtarė. Moteris buvo pribloškianti, gyvybinga. Kaip gyvsidabris. Jis žvilgtelėjo į monitorių per prodiuserio petį, o šis piktai jį nudelbė, kad trukdo jam dirbti.

      – Gerai, – Daksas linktelėjęs nusileido prodiuseriui. – Užbaik montuoti ir paleisk interviu į eterį. Atrodo įspūdingai.

      Dalaso geroji krikštamotė pamojuos savo burtų lazdele ir televizijos kanalui atneš aukščiausius reitingus, kokių „Ryto naujienų“ laida nematė per dvi savaites. Gal net per visus fiskalinius metus.

      Tikrai buvo verta veltis į tą juokingą reikalą, kurį sugalvojo ponia Arundel. Rasti giminingą sielą tikrai nepavyks, ir tai bus tokia žeminanti patirtis, kad Daksui po to nė nereikės tos įmonės kritikuoti.

      Eliza tyčia bandė jį sumenkinti. Jis buvo įsitikinęs, kad ji stengėsi iš paskutiniųjų.

      Po penkiolikos minučių prodiuseris jau buvo paruošęs interviu. Televizijos stoties komanda stebėjo jį ekrane. Daksas kritikavo piršlybų specialistę, o ši bandė atsilaikyti. Kamera net pagavo akimirką, kai ji užklupo jį nepasiruošusį.

      Gerai, vadinasi, tai nutiko dukart, tačiau šitai pastebėjo tik pats Daksas – jis buvo įvaizdžio meistras. Visi jį matė tik tokį, kokiu jis norėjo pasirodyti.

      Eliza Arundel buvo kitokia, tai jau tikrai.

      Gaila, kad tos kojos prilipdytos prie tokios beviltiškos romantikės. Jis turėtų jos nekęsti dar labiau nei anksčiau. Ji nepasidavė spaudimui ir įgijo pranašumą užsiminusi apie patenkintą klientą… Na, jos vietoje jis būtų pasielgęs taip pat.

      Buvo nuostabu. Arba būtų buvę, jei jis nebūtų sutikęs įrašyti savo vardo į jos kompiuterį.

      Likusią dienos dalį Daksas praleido susitikimuose su televizijos kanalo darbuotojais, kritikavo kiekvieną skyrių taip pat kaip ir Elizą. Iki priešpiečių jie jau turėjo išankstinius skaičius dėl gerosios krikštamotės interviu, ir jie tikrai buvo geri. Tačiau puikūs vienos dienos reitingai viso ketvirčio rezultatų nepagerins.

      Daksui atsisėdus prie savo „Audi“ vairo, supypsėjo telefonas, ir jis perskaitė žinutę.

      Džena: Galėtum surengti pasimatymus su penkiomis skirtingomis moterimis? Kadangi ruošiesi susitikti su savo gyvenimo meile… Regis, tai tikrai ne aš… Tebūnie tų pasimatymų keturi. Daugiau tavęs nebenoriu matyti.

      Daksas susikeikė. Kaip jis galėjo pamiršti, kad Džena tikrai žiūrės laidą? O gal blogiausia, kad jis apskritai pamiršo raudonplaukę, su kuria susitikinėja jau keturias – ne, penkias, – savaites. O gal jau beveik šešias?

      Jis dar kartą susikeikė. Jau baigėsi santykių galiojimo laikas, nors jis dar nenorėjo pasiduoti. Akivaizdu, kad Džena įsivaizdavo daugiau, nei turėtų. Jiems buvo smagu, ir jis jai pasakė, kad santykiai gali tęstis. Kad ir kaip ten būtų, ji nusipelnė daugiau nei išgirsti per televizorių, kad šiems santykiams aukoja daugiau nei Daksas.

      Oficialiai jį galima pripažinti blogiausiu vaikinu pasaulyje.

      Kitą kartą iš pat pradžių jis išsireikš aiškiau – Daksas Veikfildas laikėsi „Malonumų taisyklių“. Jam patiko, kad jo moterys linksmos, seksualios ir – kas svarbiausia – neprisirišusios. Gilesni santykiai jį siejo tik su darbu, ir to jam pakako. Moterys turėtų būti dekadentiškas malonumas. Jei nėra gerai, kam kankintis?

      Jis grįžo namo į savo loftą, kurį nusipirko Dip Elumo rajone, kol šis dar nebuvo išpopuliarėjęs. Ir mintyse perbėgo pažįstamas moteris, ieškodamas sau tinkamos. Nesurado nieko. Greičiausiai visos moterys, su kuriomis jis kada nors yra kalbėjęs, matė interviu. Nepanašu, kad šįvakar dar ką nors pavyks nusikabinti.

      Bet, Jėzau, leisti vakarą vienam – nieko gero.

      Gurgiančiu skrandžiu Daksas numetė portfelį prie durų ir nužingsniavo iki plienu ir juodu granitu dekoruotos savo virtuvės panaršyti po spinteles.

      Kol virė makaronai, jis prisiminė, kaip piktdžiugiškai nusišypsojo Eliza, pasiūliusi įrašyti jo vardą į kompiuterį. Tamsiaplaukė nedidukė moteris kaitino Dakso vaizduotę.

      Jis tikrai nenori atsakinėti į klausimus, kokia mėgstamiausia jo spalva ar kokį koledžą lankė, kad ponia Arundel iš savo kompiuterio galėtų ištraukti bet kokios moters vardą. Keista, bet jis laukė, kol vėl galės su ja pasiginčyti.

      Kitą rytą Daksas nusprendė iki savo biuro miesto centre važiuoti automobiliu. Paprastai jis eidavo pėsčiomis, taip ir prasimankštindavo, ir išvengdavo Dalaso kamščių. Bet Eliza pirmąjį jų susitikimą paskyrė 10 valandą ryto.

      Iki СКАЧАТЬ