Keršto spąstuose. Sharon Kendrick

Чтение книги онлайн.

      – Bet dabar viskas baigta, nes tu nebe paauglė, – lėtai pridūrė jis. – Jau nebepristatai šios amžiaus grupės.

      Džesė pajuto nerimą. Liepė sau pamiršti, kad kažkada jie buvo mylimieji ir kad viskas baigėsi ne itin gražiai. Turi su Luku elgtis kaip su bet kuriuo kitu vadovu – vyru ar moterimi. Būti su juo maloni. Jis tavo užsakovas. Sužavėk jį.

      – Man dvidešimt šešeri, Lukai. Mano karjera toli gražu nebaigta, – ji išspaudė šypseną. Tokią, kuria moteris apdovanotų pro šalį važiuojantį automobilių remonto meistrą stovėdama blogai apšviestame kelyje prie automobilio su prakiurusia padanga. – Net ir šiais laikais, kai visi it apsėsti jauno amžiaus.

      Džesika pastebėjo, kaip Lukas sugrojo žandikauliais, tarsi būtų supratęs, kad ji nori jį apžavėti. Tartum jam tai nelabai patiktų. Pamanė, kad galbūt pasirodys manipuliuojanti, tačiau staiga tai jai neberūpėjo, nes turėjo kovoti dėl savo išgyvenimo. Kaip ir dėl Hanos.

      – Nemanau, kad supranti, ką noriu pasakyti, Džese.

      Džesikos ateitis pralėkė jai pro akis, kai staiga suprato, kodėl yra čia. Kodėl gavo tą trumpą ir atžarų elektroninio pašto pranešimą, kuriame buvo pareikalauta atvykti. Žinoma, kad ant jo stalo gulėjo jos sutartis. Dabar kompanija – Luko nuosavybė ir jis gali daryti, ką tik nori. Netrukus jis pasakys, kad jos sutartis nebus pratęsta, kad ji terminuota. Ir ką tada jai, traumuotai teniso žaidėjai, neturinčiai jokios tikros kvalifikacijos, reikės daryti? Pagalvojo apie Haną ir mokesčius už jos mokslą koledže. Apie mažą namuką, kurį nusipirko grąžinusi visas tėvo skolas. Apie namą, kuris buvo vienintelis jų saugumo garantas. Apie visus sunkumus ir širdgėlą, apie sienas tarp seserų, kurias ilgai teko po truputį griauti, kad galiausiai su įsesere užmegztų normalius santykius.

      Džesės kūnas nuėjo pagaugais ir ji mintyse meldėsi, kad Lukas to nepastebėtų, nors jis buvo išmokytas pastebėti visas smulkmenas. Ypač žmonių silpnybes.

      – Kaip galiu suprasti, ką nori pasakyti, jei kalbi taip mįslingai? – paklausė ji. – Kai visą mūsų susitikimo laiką sėdi su kritiška išraiška veide?

      – Tada galbūt turėčiau viską paaiškinti detaliau, – Lukas pirštais pabarbeno per sutartį. – Jei nori, kad pratęstume tavo sutartį, turėsi pakeisti požiūrį. Pradėk nuo to, kad turi būti malonesnė savo bosui.

      – Būti maloni tau? – perklausė Džesika. – Įdomu. Ne aš, o tu buvai priešiškai nusiteikęs nuo pat tos akimirkos, kai įėjau į tavo kabinetą, ir vis dar man nieko nepaaiškinai. – Trumpam stabtelėjo prieš tęsdama. – Ką ketini daryti?

      Lukas apsisuko su krėslu, kad nors trumpam tviskantys Londono kontūrai atitrauktų dėmesį nuo patrauklaus Džesikos veido. Toks vaizdas pro langą kainavo labai daug. Tai tik patvirtino, kaip toli jis nuėjo. Modernusis apžvalgos ratas „Londono akis“, įrėminęs tviskančią upės juostą. Amžių senumo paminklai varžėsi dėl vietos su į dangų šaunančiais dangoraižiais. Kaip ir jis pats. Lukas įdėmiai pažvelgė į Walkie talkie dangoraižį, garsų savo oranžerija. Kas galėjo pamanyti, kad berniukas, kuris kažkada maisto ieškojo rausdamasis restoranų šiukšliadėžėse, galiausiai sėdės čia ir valdys neįtikėtinus turtus?

      Lukas siekė pasprukti iš vargo ir nevilties, nuolatinių jo palydovų visą vaikystę, gniaužtų. Pakeisti kartėlio ir išdavysčių persunktą gyvenimą. Ir padarė taip, kaip buvo suplanavęs, – vieną po kito įgyvendino savo siekius. Stengėsi padaryti viską, kas įmanoma, dėl savo motinos, nors… Susikrimtęs užsimerkė ir nukreipė mintis kitur. Dirbdamas asmens sargybiniu pas oligarchus ir milijardierius, užsidirbo daugybę pinigų, kurių geidė, ir matė, kaip tie žmonės švaistosi, demonstruodami savo turtus. Jam visada buvo įdomu, koks jausmas prie kazino stalelio nerūpestingai pralošti milijoną dolerių ir to nė nepajusti. Be to, suprato, kad maistas, kurį kniaukdavo iš restoranų šiukšliadėžių, kai pilvas urgzdavo iš alkio, teikė daugiau malonumo. Nes tokie buvo tie pinigai. Malonumas, kurį jie turėjo suteikti, buvo mitas, skleidžiamas žmonių, kurie jų turėjo iki valiai. Pinigai atnešdavo tik sunkumų ir lūkesčių. Jie priversdavo žmones daryti bjaurius dalykus.