Nuodėminga pažintis. Bella Frances

Чтение книги онлайн.

СКАЧАТЬ nutarė nekreipti dėmesio, bet tada Maiklas atsigręžė. Atsisuko nerangiai, tarsi nenoromis, paskui, tarsi ji būtų laukianti išmaldos vargšė, pamojo jai sekti paskui juos.

      Jai staiga kilo didžiulis noras priešintis. Kaip drįsta šitaip elgtis? Nejaugi visos moterys pasiryžusios pulti po kojomis arba – tai būtų siaubinga – paklusti? Ji ne tokia. Gal kitos jį ir sapnuoja kaip svajonių vyrą, bet ji nenorėtų jo regėti net košmare.

      – Tara. Ar jau buvome susitikę?

      Maiklas mano, kad jie nebuvo susitikę? Iš tikrųjų?

      Angelika žaviai nusišypsojo, o ją iš pykčio išpylė karštis. Tik nesinervink, nekreipk dėmesio. Neleisk, kad jis taptų padėties šeimininku. Neapsikvailink.

      Tara stipriai suspaudė taurę pirštais, ta vos nesudužo, pakėlė ją prie lūpų ir išsiurbė didžiulį gurkšnį.

      Maiklas atlaidžiai šyptelėjo puse lūpų ir lėtai priėjęs ištiesė jai ranką.

      – Aš – Maiklas, Angelikos brolis. Taip pat ir Fernandos. Malonu susipažinti.

      Taip, jis puikiai laikėsi. Bet ji nenusileis. Patylėjusi Tara rūpestingai pastatė taurę ant artimiausio staliuko ir atsigręžė į jį.

      – Taip, žinau. Mačiau jus šiandien per renginį, – tegul nemano, kad tik jis gali būti šiurkštus. – Jums, regis, nepatiko. Nemėgstate su mada susijusių dalykų?

      Maiklas tikriausiai pažinojo nedaug moterų, kurios pokalbį būtų drįsusios pradėti užgauliais žodžiais, todėl atsargiai ją nužvelgė dar kartą. Bet susitvardė ir spustelėjo jai ranką. Nuoširdžiai ir tvirtai. Per daug nespausdamas, bet tvirtai ir vyriškai. Kaip vyras, tikras vyras.

      Ir dar pasižiūrėjo tiesiai į akis. Skvarbiu žvilgsniu. Tada paleido jos ranką.

      – Taip, jūs teisi. Šią savaitę teko lankytis ne viename tokiame renginyje. Tą laiką būčiau galėjęs panaudoti geresniems dalykams, bet… tai truko vos kelias valandas.

      – Per jas mūsų biudžetas išaugo keliais milijonais, – pridūrė Tara saldžiai šypsodamasi, tarsi skanautų pyragaitį, kurį su malonumu būtų tėškusi jam į marmūzę.

      Nors Maiklas aiškiai nuobodžiavo, veidas buvo patrauklus. Aštrūs skruostikauliai ir ryžtingas smakras buvo kerintys. Šiek tiek siauros akys buvo neišmatuojamai gilios, toks pat buvo ir jo charakteris. Lūpos putlios ir sodriai raudonos, bet anaiptol ne moteriškos. Į tokias lūpas būtų malonu įsisiurbti, pagalvojo Tara.

      Tai būtų pavojinga. O, taip.

      Ji nurijo seiles ir pasistengė susikaupti.

      – Mano nuomone, kai kurie žmonės nė nesusimąsto, kiek pastangų reikia vienai suknelei sukurti, – ji perbraukė ranka sijoną, tikėdamasi pagyrimo.

      Po velnių, Maiklas nė neketino girti. Kodėl šis vyras toks nepakenčiamas?

      – Buvo malonu dalyvauti jūsų renginyje, Tara. Drabužių modeliai išties gražūs. Ir itin tinka nepriekaištingai jūsų figūrai.

      Mieli Angelikos žodžiai išsklaidė nejaukią tylą:

      – Tu sugebi pabrėžti kūno linijas. Žinai, anądien skaičiau, kad mes primename kampuotus stačiakampius. Įsivaizduoji. Vien linijos aukštyn ir žemyn. Apie kokias nors talijas išvis nė kalbos. Nesistebiu, kad esi šios savaitės pažiba, brangioji. Mes, džiūsnos, irgi norime atrodyti moteriškai. Argi ji nenuostabi, Maiklai? O štai ir fotografas. Tegul jis mus nufotografuoja. Maiklai, stok šalia Taros ir apkabink ją per liemenį. Nuostabu.

      Blyksint fotoaparatams, Angelika, nenustodama plepėti ir skėsčioti rankomis, atsistojo šalia Taros iš kitos pusės. Nors ir erzino išdidi jo laikysena, ne laikas aikštytis.

      Maiklas jau ėjo artyn, ištiesęs ranką. Ir buvo nesvarbu, kad jis ir vėl atsainiai jai vyptelėjo. Tiesa, šį kartą šypsnys buvo švelnesnis, netgi vyriškai geidulingas. Ir nors jai nepatiko ilgai neskustos barzdos šeriai, kurie išryškino smakrą, ji išplėstomis akimis žiūrėjo į Maiklą Kruzą.

      Netrukus jis ranka apkabino ją per liemenį ir truktelėjo prie savęs. Ryžtingai truktelėjo. Ir laikė tvirtai apkabinęs – nė neprašęs leidimo, uždėjo didžiulę leteną jai ant liemens ir atgręžė veidu į fotografus. Prigludęs, regis, jautėsi kuo puikiausiai, o ją nutvilkė karštis. Kažin ar kas nors tai pastebėjo? Jai buvo nesmagu. Ir kodėl ji, Tara Devin, leidžia, kad su ja elgtųsi kaip su lėle?

      Ji stengėsi apie tai negalvoti…

      Apkabinimas buvo tvirtas ir ryžtingas. Maiklas griebė ją tarsi kokį riebų skanėstą, nužiūrėtą prieš penkias minutes. O jai nepatinka, labai nepatinka ir nepatiko, kad jis šitaip su ja elgiasi.

      Maiklas vos susitvardė, kad nesiraukytų. Ši diena buvo sunki ir pasibaigus renginiui dalyvauti šitame kvailame pobūvyje buvo atgrasu. Kokio velnio apskritai čia atėjo? Angeliką matė tik iš tolo, nuo visko, kas čia vyko, vertė vemti, bet seseriai šis renginys buvo svarbus. Be to, jis nesitikėjo, kad teks kęsti dar ir šios mergiotės pašaipas – Tara Devin buvo ūmaus būdo, dažnai linksminosi vakarėliuose, turėjo kandų liežuvį ir garsėjo nevaldomu būdu.

      Bet svarbiausia – jis apsidairė po kambarį – svarbiausia, kad Fernandai pakako proto čia nedalyvauti. Vis dėlto ji išlaikė duotą žodį ir liko namie. Užuot maldavusi leisti šią savaitę demonstruoti drabužius, sesuo sugebėjo susitvardyti, o būtent to Maiklas siekė ją išmokyti visus šešiolika metų. Ji dar labai jauna ir patikli. Ir ją traukė šis siaubingas verslas ir tuščiagarbiai jo atstovai.

      Tetrenkia perkūnas, jei leis jai, protingai merginai, eikvoti laiką tokiems niekams. Kartu su narkomanais ir girtuokliais – jų tokiuose vakarėliuose apstu. Jis ne kvailas, kad nesuprastų, jog koks nors niekšas būtinai norės įtraukti į tą liūną ir jo seserį.

      Maiklas nužvelgė trumputėliu sijonėliu seginčią merginą, tikrą seksbombą, kurią buvo apkabinęs. Ji čia jautėsi kaip žuvis vandeny – ne veltui abi seserys manė, kad ji itin patraukli. Ką gi, ši jauna moteris turėjo stilių – dulksvai raudoni plaukai buvo paryškinti itin šviesiomis aukso spalvos sruogelėmis ir sukelti į netvarkingą kuodą – visiškai ne jo skonio. Dailiai išlenktas kaklas toks pat šviesus ir švelnus, kaip ir krūtinė iškirptėje. Tokios dramblio kaulo spalvos krūtys paprastai prikausto dėmesį ir kaitina kraują, taigi, Maiklas dar kartą į jas pažiūrėjo.

      Kodėl ne? Juk jis – vyras.

      Angelika teisi. Taros liemuo jam po ranka, kurią jau buvo nuleidęs ir uždėjęs jai ant klubo, iš tiesų buvo daug plonesnis, negu įsivaizdavo – nors niekada apie tai nė nepagalvojo. Šlaunys po sijonėliu, kurio, tiesą sakant, nedaug ir tebuvo – švelnios ir apvalios. Merginos kūnas kažką priminė. Kažką labai moteriško. Ir labai seksualaus. Tara atsigręžė, pasižiūrėjo į jį, akys buvo vaiskiai mėlynos, storai apvestos juodu tušu, kurio išties galėjo ir nebūti. Lūpos… Tokių raudonų ir putlių lūpų nebuvo matęs. Ji kažką jam sakė.

      – Taip, Fernanda yra nuostabi modistė. Galėtų išgarsėti pasaulyje… tiesiog gimusi žingsniuoti podiumu. Nusamdžiau ją dar savaitei. Vešiuosi į Paryžių.

      Migla, СКАЧАТЬ