Nenugalima aistra. Regina Kyle

Чтение книги онлайн.

СКАЧАТЬ Devinė pagaliau vėl įkvėpusi oro, – kad Holė gimdys tik po penkių mėnesių. Nėščios moterys keliauja nuolatos. O Nikas pasirūpino, kad kelionėje juos lydėtų akušerė ginekologė ir slaugytoja.

      Būdamas toks turtingas panorėjęs galėtų parūpinti akušerijos palatą su visu personalu. Ji nė neabejojo, kad taip ir bus, jei naujausios kino juostos, kurioje Nikas vaidina Trentą Sevidžą, filmavimo darbai užtruks ilgiau, nei planuota. Devinė nepažinojo kitos tokios vienas kitam atsidavusios poros kaip Nikas ir Holė. Dėl to ji kone patikėjo, kad mylėti nėra beprasmiška.

      Kone.

      Vėl stojo tylos pauzė. Pro nešvarų langą Devinė žvelgė į neryškius pro šalį bėgančių pastatų kontūrus. Nors ir labai stengėsi, negalėjo nekreipti dėmesio į visai šalia sėdintį Geibą. Jam sujudėjus susiliesdavo jų šlaunys.

      Uoslę kuteno citrusinių vaisių ir kedro odekolono aromatas.

      Absoliučiai beviltiška.

      – Ar galiu paklausti? – žodžiai išsiveržė taip netikėtai, lyg Geibas būtų skubėjęs juos ištarti, kol nepradėjo abejoti.

      – Na taip, – Devinė pasisuko ir gūžtelėjo pečiais. – Klausk.

      – Ar tau atrodo, kad aš… – Geibas perbraukė delnu per trumpai kirptus kaštoninius plaukus. – Ar tu manai, kad aš, hm, nuobodus?

      Devinei pritrūko oro. Nuobodus? Ką jis sako? Šis apibūdinimas, jos nuomone, Geibui Nelsonui mažiausiai tiko. Jis gal šiek tiek skrupulingas. Rimtas. Varantis moteris iš proto. Bet nuobodus?

      Tikrai ne.

      Devinė jau žiojosi atsakyti, bet Geibas tik numojo ranka.

      – Tiek to. Ėmei dvejoti, ir tapo aišku.

      Jis įtempė pečius ir nukreipė žvilgsnį pro langą.

      Velnias. Kodėl ji būdama su vyru ima elgtis keistai ir pasako ne tai, ką reikia? Praranda amą lyg paauglė, įsimylėjusi geriausios draugės gražuolį jaunesnįjį brolį, kuris apie tai nė neįtaria.

      Bet juk taip ir yra. Tik ji jau nebe paauglė.

      Devinė nespėjo sugalvoti, kaip nesižeminant viską atitaisyti, nes taksi sustojo prie jos daugiabučio ir Geibas iššoko atidaryti durelių.

      – Neišjunkite skaitiklio, – nurodė jis vairuotojui. – Greitai grįšiu.

      Devinė prasispraudė pro jį, nepanorusi paimti jo ištiestos rankos, ir jis nusekė ją laipteliais prie paradinių durų.

      – Ačiū, – tarė ji ir ėmė raustis rankinėje rakto. Kur, po galais, jis yra? Devinė norėjo įsmukti vidun, persirengti sportiniu kostiumu, sušlamšti indelį ledų su kava ir karamele ir pamiršti šį žeminantį vakarą. – Klausyk, dėl to ką anksčiau sakei automobilyje… Nesi nuobodus. Gal šiek tiek susikaustęs.

      – Susikaustęs?

      – Na, supranti. Senamadiškas. Neryžtingas.

      Devinė spygtelėjo, kai Geibas apsuko ją ir klubais prispaudė prie durų.

      – O kaip tau šitai?

      Jis uždėjo rankas jai ant pečių ir įsisiurbė į lūpas. Atsipeikėjusi Devinė atsiliepė visu kūnu. Rankinė išslydo iš rankų, pamiršusi raktus ji apsivijo rankomis jam kaklą. Taršė plaukus, laikė tvirtai apglėbusi. Kai pravėrė lūpas, Geibas negaišavo, įslydo liežuviu į burną ir perbraukė juo per apatinę lūpą.

      Pašėlusiai svaiginančios. Taip apibūdinusi jo lūpas ji nesuklydo. Galėjo jas bučiuoti valandų valandas. Netgi ilgiau. O tas slapukas liežuvis…

      Tačiau tikrai suklydo pavadinusi jį neryžtingu.

      Atsakydama Devinė braukė liežuviu jo dantis ligi pat lūpų kampučių. Sudejavęs jis keliu praskyrė jai šlaunis ir įsibrovė tarp jų. Devinė jau norėjo užmesti koją jam ant klubo ir imti trintis kaip striptizo šokėja aplink stulpą, bet Geibas netikėtai liovėsi ją bučiuoti.

      – O, Devine, aš…

      Ji įsirėmė jam į krūtinę, grumdamasi su pagunda nuplėšti jo puošnius marškinius.

      – Jei imsi atsiprašinėti…

      Jis atsitraukė ir susikišo rankas į kišenes.

      – Taip rėši keliu man į kiaušus, kad jie išlįs per gerklę?

      – Panašiai.

      – Tada man belieka palinkėti tau labos nakties, – Geibas šyptelėjo lūpų kampučiu. – Ir saldžių sapnų.

      Devinė atsirėmė į duris stengdamasi išsilaikyti ant kojų, o Geibas sėdo į taksi ir išvažiavo. Tik kai pradingo automobilio užpakalinių žibintų šviesos, ji pasilenkė ir ėmė ieškoti rankinės.

      Moralės sergėtojas paveikė ją labiau nei koks kitas vyras.

      Jis sužadino jai apetitą.

      ANTRAS SKYRIUS

      – Nelsonai! Tave kviečia bosas.

      – Tuojau, – neatitraukdamas akių nuo kompiuterio ekrano Geibas pirštais bėgiojo po klaviatūrą. – Baigiu peržiūrėti šį prašymą.

      – Bosas kviečia tuojau pat.

      Geibas pažvelgė į boso pavaduotoją Džeką Kentfildą.

      – Ko jis nori?

      Džekas kilstelėjo petį.

      – Kas žino? Bet turi kilti į septintą aukštą kuo greičiau.

      – Gerai, – Geibas paspaudė išsaugojimo mygtuką, uždarė dokumentą ir atsistūmė nuo rašomojo stalo. Kvietimas į viršutinį aukštą galėjo reikšti tik du dalykus: arba jis susimovė ir gaus velnių, arba valdžia juo patenkinta ir jį pagirs.

      Jis buvo nusiteikęs abejoms galimybėms.

      – Sėkmės! – šūktelėjo Džekas pavymui, Geibui žingsniuojant lifto link. – Jei negrįši po dešimties minučių, pasiųsiu dingusiųjų paieškos grupę. Arba įkursiu atminimo fondą.

      – Būtinai įspėk Timą, kad neskriaustų pagyvenusių žmonių. – Lifto durys atsivėrė ir Geibas įėjo vidun. – Jis man skolingas dvidešimt dolerių.

      Durys pamažu užsidarė ir Geibas susimąstė, kas jo laukia viršuje. Niekaip nesugalvojo, už ką jam galėtų papriekaištauti. Nors, jei atvirai, nuo nakties parke su Devine praeitą savaitę, jis nebe visą dėmesį skyrė darbui. Be to, šis tas vyko ir prie jos namų durų.

      Bučinys juodu ištiko kaip koks sprogimas. Dar niekada nebuvo patyręs tokio stipraus jausmo. Jis didžiavosi savitvarda. Gebėjimu pirma pagalvoti, o tik tada veikti. Kai СКАЧАТЬ