Vargas dėl Rajano. Jill Shalvis

Чтение книги онлайн.

      Ji pasirašė sutartį.

      – Už mus, – tarė gražuolė blondinė keldama įsivaizduojamą taurę. – Ir turtingą ateitį mums pačioms. Ir jokių vyrų. Kai tik galėsiu sau leisti, nupirksiu tikro šampano ir jį išgersime.

      – Už mus, – šypsodamasi pritarė Suzana. – Sėkmės, Teilore.

      – Ir tau, Suzana.

      Suzana pakėlė ir įsivaizduojamą taurę, ir akis į lubas, galvodama apie savo mansardą.

      Sėkmė? Jai sėkmės tikrai prisireiks.

      ANTRAS SKYRIUS

      Rajanas Alondas stovėjo duše palenkęs galvą, karštas vanduo liejosi jo nugara. Įsikibęs rankomis į sieną laikė savo išsekusį kūną, nes nebuvo įsitikinęs, kad stovėdamas neužmigs. Taip stovėjo, kol baigėsi karštas vanduo, tada užsuko čiaupą.

      Paaiškėjo, kad nėra nė vieno rankšluosčio.

      – Andžela!

      – Žinau, žinau, paėmiau paskutinį švarų rankšluostį. – Už vonios durų pasigirdo kikenimas. – Atsiprašau.

      Nuostabu, ji gailisi, o Rajano užpakalis tai nuogas.

      Ir šaltas.

      Už įstrižo vonios langelio suūžė vėjas. Audra aiškiai įsismarkavo, bet vyras buvo per daug pavargęs, kad galvotų apie visą būrį nekilnojamojo turto savininkų, kurie nekreipė dėmesio į jo rekomendacijas nukirsti senus medžius, kol vėjas jų nenulaužė. Dabar jis tenorėjo nusišluostyti ir ką nors perkąsti, tada išmiegoti kokį dešimt ar dvidešimt dienelių. Kadangi joks rankšluostis nesimaterializavo, jis šlapias kojas sukišo į džinsus, susiraukė traukdamas juos ant drėgno kūno.

      Išėjęs iš vonios virtuvėje išgirdo Andželos balsą.

      – Tavo šaldytuvas tuščias, bet radau skardinę sriubos. Pašildžiau ją tau.

      Nebūtų tas šaldytuvas toks tuščias, jei ne vakar iki vėlumos kartu besimokęs būrys jos draugų. Tačiau įėjęs į virtuvę ir pamatęs ją besišypsančią Rajanas tai nutylėjo. Širdis suminkštėjo – kaip visada.

      – Žinau, kad tikra rakštis uodegoje turėti bute triukšmingą mažąją sesutę, – švelniai tarė Andžela stebėdama, kaip jis sėdasi prie stalo ir arčiau prisitraukia dubenėlį sriubos. – Bet Rasas su Rafiu tokie kiaulės, kad jų namuose nesusitvarkau.

      Jų broliai tikrai kiaulės, todėl Rajanas tik linktelėjo ir ėmė valgyti. Buvo išbadėjęs. Tačiau sriuba jo neužkimši, todėl jis tikėjosi, kad spintelėse pavyks rasti ko nors rimtesnio. Bet ko.

      – Per savaitgalį bus sutvarkytas Lanos butukas, persikraustysiu ten.

      Rajanas padėjo šaukštą ir pažvelgė į mažąją sesutę. Tiesą sakant, ji jau seniai nemaža, jai aštuoniolika, bet, kadangi Rajanas praktiškai ją užaugino, to įvaizdžio atsikratyti sunku. Mažoji sesutė, kurią jis mokė skaityti, išmušti beisbolo kamuoliuką už parko ir įvairuoti automobilį tarp taškais pažymėtų linijų, ketina gyventi su Lana, dėl kurios elgesio Rajanui ne kartą teko kietai sukąsti dantis.