Atsargiai – vyrai!. Natalie Anderson

Чтение книги онлайн.

СКАЧАТЬ style="font-size:15px;">      Ji ir pati puikiai tai žinojo.

      – Tai ko iš manęs norite?

      Atvykėlis atsilošė kėdėje ir susimąstęs pirštais perbraukė lūpas. Nadija prisivertė akimis nekeliauti tuo pačiu keliu ir nekreipti dėmesio į gundančią burną putliomis lūpomis. Pažvelgė Itanui į akis, tačiau jo žvilgsnis klaidžiojo kai kur kitur…

      Nadija supykusi stebėjo, kaip vyras nužvelginėja jos burną, kaklą, krūtinę. Matė, kaip akyse įsižiebia dar stipresnė liepsna. Tačiau ir pati pajuto, kaip hormonų audra užlieja pačius jautriausius raumenėlius. Krūtys po palaidine staiga sustandėjo…

      Žinoma, jos kūnas būtinai turėjo sureaguoti į šio patrauklaus plevėsos žvilgsnį. Juk jos poravimosi instinktai visiškai išsiderinę.

      Žėrinčios Itano akys grįžo iš malonios kelionės ir įsispitrijo jai į akis.

      – Na, jei reikia, aš pasiruošęs tai įrodyti.

      – Ir kaip ketinate tai padaryti? – Ir kodėl ji staiga ėmė šnibždėti?

      – Trys pasimatymai, – taip pat tyliai tarė jis.

      – Atsiprašau?

      – Tu ir aš eisime į tris pasimatymus. Juk tu teisėjas, prisiekusieji ir budelis viename, taip? Todėl siūlau nuosprendį priimti remiantis faktais. Įrodysiu, kad tai, kas rašoma tavo svetainėje, yra netiesa.

      Nadija nusijuokė – dar truputėlis ir juokas būtų tapęs isterišku. Visiškas absurdas.

      – Neketinu su jumis susitikinėti.

      – Arba eini į pasimatymus su manimi, arba susisiek su savo advokatu. – Jis dar kartą vertinamai nužvelgė merginą, tarsi ji būtų mėsos gabalas. – Turi daug pinigų advokatams, Nadija? Ne, žinoma, kad neturi. Priešingu atveju, turbūt nedirbtum kažkokia personalo skyriaus asistente, tiesa?

      – Mano forume prisiregistravę vartotojai pasirašo dėl visiškos atsakomybės už skelbiamą informaciją. – Nadija bandė susigrąžinti prarastą poziciją. – Aš neatsakau už tai, ką jie talpina.

      – Labai patogu slėptis už šios taisyklės, ar ne? Nors manau, vertėtų jos teisingumą patikrinti teisme. – Itanas užjaučiamai nusišypsojo. – O tai užtruks mėnesių mėnesius. Teks dažnai atsiprašinėti iš darbo… Visi apie tai sužinos, Nadija. Ir tavo šeima, draugai… – vyras prisimerkė. – Mieloji, tau reikės gero advokato, kuris kainuos labai daug, ir tau jo reikės labai ilgam.

      – O tau pačiam nebus gaila švaistyti pinigų? – Merginos širdis nusirito į kulnus. Negali būti, kad jis kalba rimtai. Juk taip nedarytų, taip?

      – Nemanau, kad tai pinigų švaistymas. Be to, aš pats esu advokatas, todėl galiu atstovauti sau.

      Žinoma, kas gi kitas jis galėtų būti, jei ne advokatas. Kiekviena jo kūno dalis šaukė apie tai, koks agresyvus ir priešiškai nusiteikęs bukagalvis jis yra. Na, neketino pasiduoti jo bauginimams. Nadija nurijo gumulą gerklėje.

      – Neketinu pašalinti temos apie jus, tiksliau, tave. Tai vadinama žodžio laisve.

      – Aš ir nenoriu, kad ją pašalintum, – susimąstęs tarė jis. – Reikia pripažinti, kad informacijai papuolus į internetą, jos plitimo jau neįmanoma sustabdyti. Noriu, kad paskelbtum paneigimą.

      – Tada tau reikia susisiekti su moterimi, kurią įskaudinai, ne su manimi. – Jam visai nereikia jos čia įpainioti. Trys pasimatymai? Absurdas.

      – Jos rašo anonimiškai – nežinau, kas jos.

      Jos? O, kaip miela.

      – Ir negali išsiaiškinti, nes pasirinkimas toks didelis? – Ji apsimestinai nustebusi išplėtė akis. – Būk atviras. – Ji įjungė gynybos režimą. – Tenori, kad paskelbčiau giriamąjį komentarą apie tai, koks tu nuostabus lovoje.

      – Siūlai man permiegoti su tavimi, kad galėtum tiksliai viską aprašyti?

      Nadijos veidą išpylė raudonis, kuris turbūt nuspalvino ir visą jos kūną.

      – Man nereikia tavo palankios nuomonės. Aš pats žinau, koks esu meilužis. Noriu tik pripažinimo, kad kartais žmonės internete dėl asmeninių paskatų paskelbia dalykus, kurie neatitinka realybės. Nors iš tikrųjų norėčiau, kad apskritai uždarytum tą kartėlio pilną pelkę.

      – To tikrai nebus.

      – Tau taip svarbu elgtis kaip tikrai kalei?

      Mergina gūžtelėjo pečiais.

      – Jei dėl to, kad įspėju moteris apie bukagalvius, kurie nori jomis pasinaudoti, tampu kale, tada džiaugiuosi, kad tokia esu. Ir būsiu.

      – O iš kur tu žinai, kad tai, ką jos rašo svetainėje, yra tiesa?

      – Kodėl kas nors turėtų meluoti? – Juk viskas taip paprasta. – Jau sakiau, kad tai nėra atsikeršyti siekiančios moterys. Tai moterys, kurios buvo smarkiai įskaudintos.

      – Tokios kaip tu?

      Nadija akimirkai sustingo.

      – Su manimi tai nesusiję.

      – Taip ir patikėjau.

      Paniurusi Nadija po stalu sugniaužė kumščius ir stengėsi sugalvoti, kaip išsisukti. Tačiau buvo nesunku suprasti, kad ją ką tik įvarė į kampą.

      – Na, gerai. Nori trijų pasimatymų? Puiku. Bet kiekvienas mokėsime už save.

      Itanas demonstratyviai susiraukė, tačiau tai nepadėjo paslėpti jo akyse nušvitusio pasitenkinimo.

      – Taip, šito iš tavęs buvo galima tikėtis.

      – Nenorėčiau jaustis tau skolinga, pone Rašai. Arba manyti, kad kažko iš manęs tikėsiesi, nes būsi sumokėjęs už brangią vakarienę.

      – Iš tikrųjų iš tavęs daug ko tikiuosi, Nadija. – Itanas, atrodė, nuoširdžiai smaginosi.

      Ji atsistojo ir pasuko durų link – jei būtų ko nors nesiėmusi, pasakytų ką nors labai nederamo. Atvykėlis taip pat atsistojo.

      Nadija stebėjo, kaip akimis jis matuoja jos ūgį ir susidomėjęs nužvelgia aukštakulnius batelius. Ji buvo tikra, kad Itanas mintyse skaičiuoja, koks būtų jos ūgis, jei būtų be batelių.

      – Pavojingi dalykai dažnai būna mažose pakuotėse, – griežtai tarė ji.

      Jis nusišypsojo. Tokią šypseną – mane pralinksmino ši maža mergaitė – Nadija buvo mačiusi ne kartą ir ne du.

      – Taip pat ir labai brangūs daiktai, – švelniai paprieštaravo Itanas.

      Nadija jo neišlydėjo. Negalėjo. Užliejusi karščio banga jos vos neapakino. СКАЧАТЬ