Santuokos įkaitai. Anna DePalo

Чтение книги онлайн.

      Atrodo, šventovėje užvirė tikras pragaras.

      Kerštas.

      Bjaurus žodis.

      Kerštas dvelkia priešiškumu. Ventvortai ir Granviliai, mąstė Kolinas, jau kelias kartas puola vieni kitus.

      Galbūt tai geriau apibūdina žodžiai nesantaika arba vendeta.

      Jo ir Belindos santykiai glaudžiai susiję su Ventvortų ir Granvilių nesantaika. Dėl tos nesantaikos jųdviejų aistrą Las Vegase sustiprino uždrausto vaisiaus jaudulys. Tačiau dėl to Belinda kitą rytą ir pabėgo.

      Nuo to laiko Kolinas buvo pasiryžęs priversti Belindą pripažinti juos siejant stiprų ryšį nepaisant to, kad jis Granvilis. Tai padaryti jis planavo pasitelkdamas sudėtingą planą, kuriuo visiems laikams įveiktų Ventvortus ir taip užbaigtų šeimų nesantaiką.

      Laukdamas neišvengiamai pasirodysiančios viešnios, Kolinas pažvelgė iš trisdešimto aukšto į vaizdą pro langą. Time Warner centras, įsikūręs Kolumbo žiede, skirtas pasiturintiems, privatumo ir prabangos siekiantiems užsieniečiams, Niujorke ieškantiems prieglobsčio.

      Jis įsikišo rankas į kišenes ir nužvelgė Centrinio parko medžių viršūnes tolumoje. Sekmadienį vietoje dalykinio kostiumo jis vilkėjo marškinius. Buvo graži saulėta diena, panaši į vakarykštę.

      O vakar juk vos neįvyko jo žmonos vestuvės.

      Belinda su vestuvine suknele atrodė dieviškai, tačiau jos išraiška, kai stojo su juo akis į akį, nebuvo nei dangiška, nei angeliška. Atrodė, kad ji plėšosi tarp noro jį pasmaugti ir mirti iš pažeminimo.

      Mintyse šmėkštelėjus tokiam vaizdui Kolinas nusišypsojo. Po šalta jos išore slypėjo aistringa prigimtis, kuri jį traukė. Jis norėjo nuimti jos kiautą ir atidengti po juo slypintį moteriškumą.

      Sprendžiant iš vakar dienos Belinda per dvejus metus nedaug pasikeitė. Ji buvo tokia pat aistringa – bent jau greta jo. Buvęs sužadėtinis, rodos, tokios kaitros nesukelia. Greta Dilingamo ji atrodė rami ir susikaupusi, graži, bet nutolusi. Niekas nepajėgė sugriauti šalto porcelianinės lėlės fasado – bent jau tol, kol nepasirodė jis.

      Sukelti tamsūs tankūs Belindos plaukai atidengė veidą, kuris tądien atrodė įspūdingai – tamsūs antakiai linko virš rudų akių, ereliška nosis ir nepadoriai putlios lūpos. Dramblio kaulo spalvos suknelė aptempė geidulingą figūrą. Tik dėl trumpų nėriniuotų rankovių ir nėriniais uždengtos iškirptės ji neatrodė nepadori.

      Tą akimirką, kai ji nusisuko nuo altoriaus ir atsigręžė į jį, Kolinas pajuto karščio bangą ir dilgtelėjimą pilvo srityje.

      Kolinas sukando dantis. Belinda atrodė taip pat įspūdingai, kaip ir jų vestuvių dieną. Bet tekėdama už jo ji buvo kupina jaudulio ir nekantrumo, jos akys švietė, o nuodėmingos lūpos pritrenkiamai šypsojosi. Jokio griežto nenatūralaus Ventvortų pasipūtimo, tik pribloškiantis aistros ir jausmingumo derinys. Ji nutolo tik kitą rytą. Tačiau net ir dabar Kolinas džiaugėsi žinodamas, kad sugeba ją paveikti.

      Po jų akistatos Belinda išlėkė iš kambario. Kolinas nesistebėtų, jei ji būtų įsėdusi į taksi ir patraukusi tiesiai į advokato kontorą. Atrodo, jo žmonai pašaipus pasiūlymas likti susituokus tapo paskutiniu lašu, perpildžiusiu kantrybės taurę.

      Vestuvių puota vis tiek įvyko. Tuo, Ventvortų šeimos prašymu, pasirūpino Pija Lamli, Belindos vestuvių planuotoja bei puiki draugė. Deja, ten nedalyvavo nė vienas iš trijų pagrindinių veikėjų: nuotaka, jos vyras ir būsimasis jaunikis.

      Kolinas susimąstęs žvelgė į nuostabų vaizdą, atsiveriantį pro langą.

      Ventvortų ir Granvilių priešiškumas giliai įsišaknijęs. Abi šeimos Anglijoje, Berkšyre, ilgą laiką buvo kaimynės, žemvaldės ir, svarbiausia, priešininkės. Nuo kivirčų dėl valdų ribų iki kaltinimų politine išdavyste ir niekšingu giminės moterų gundymu – tarp šeimų liepsnojančios aistros net pateko į tautosaką.

      Jis, tituluota Granvilių šeimos galva, Las Vegase slapta susituokdamas su Belinda Ventvort, be abejo, pradėjo naują skyrių.

      Belinda jau seniai jį domino. Aišku, jam buvo smalsu. Gavęs progą geriau ją pažinti tuo pasinaudojo – iš pradžių draugo kokteilių vakarėlyje Vegase, paskui – lošimo namuose.

      Vakarui Bellagio lošimo namuose besibaigiant jis žinojo geidžiąs Belindos labiau nei bet kurios kitos moters anksčiau. Ji buvo kažkuo ypatinga, juos siejo ne tik tai, kad abu jaunystėje dalyvaudavo plaukimo varžybose ir mėgo operą.

      Belinda – pritrenkianti tamsiaplaukė gražuolė, prilygstanti jam sąmoju. Ji pavergė jį labiau nei bet kuri kita moteris vakaro pabaigoje pareiškusi, kad negalinti su juo permiegoti be vestuvių liudijimo.

      Jis, savaime suprantama, iššūkiui neatsispyrė. Galbūt laimėjimai prie lošimo stalo įtikino jį, kad jis gali viską. Jis buvo pasiruošęs rizikuoti, kad naktį praleistų su Belinda.

      O ji tikrai nenuvylė.

      Net ir dabar, praėjus daugiau nei dvejiems metams, tai prisiminęs jis pajuto drugelių plasnojimą pilve.

      O vakar sugriaudamas Belindos vestuves jis pasitelkė netikėtumo elementą. Visai neseniai sužinojo, kad ji ketina ištekėti. Tik viešas spektaklis galėjo sužlugdyti Belindos vestuves. Jei būtų ją įspėjęs, ji greičiausiai būtų pamėginusi įtikinti jį įteisinti nutraukimą niekam nė nesužinojus.

      Todas Dilingamas, kuriam rūpėjo statusas ir padorumas, negalėtų atleisti tokio viešo nusižengimo. Tiksliau, Kolinas to tikėjosi.

      Pasigirdus durų skambučiui jis nusisuko nuo lango. Pačiu laiku.

      – Kolinai, – įeidama prakalbo jo motina, – mane pasiekė neįtikėtinas gandas. Turi nedelsdamas jį paneigti.

      Kolinas žengtelėjo į šoną ir įleido ją.

      – Jei jis neįtikėtinas, kodėl atėjai norėdama išgirsti paneigimą?

      Jį nuolat stebino motinos gebėjimas sukelti dramą. Laimei, pastarosiomis dienomis juos skyrė saugus atstumas, kadangi ji buvo Londone. Kita vertus, jam nepasisekė, mat jos kelionė į Niujorką aplankyti draugų ir sudalyvauti viename kitame vakarėlyje sutapo su Belindos vestuvių data. Jis tingiai įsivaizdavo, kaip jo jaunesnioji sesuo Sofija, trumpam atsikračiusi motinos, mėgaujasi Londonu.

      Motina, nutaisiusi surūgusią miną, metė į jį žvilgsnį.

      – Netinkamas metas juokauti.

      – Ar aš juokavau? – susimąstęs paklausė jis uždarydamas duris.

      – Paistalai! Purvais drabstomas šeimos vardas. – Motina padėjo Chanel rankinę, padavė paltą namų šeimininkei ir įsitaisė ant kėdės svetainėje. – Reikalauju atsakymo.

      – Be abejo, – pasakė Kolinas, sukryžiavo rankas ir liko stovėti. Padėkodamas linktelėjo namų šeimininkei.

      Jo motina nederėjo prie šiuolaikiškos aplinkos. Jis buvo pratęs regėti СКАЧАТЬ