Tikrai, jokio spaudimo. Samantha Hunter

Чтение книги онлайн.

СКАЧАТЬ ir vyresnysis brolis Džerodas, abu Teksaso saugūnai, negana to, vieninteliai šeimos nariai, likę mamai išėjus iš namų, kai Džoanai sukako septyneri. Dėl to šalia vyrų ji visada jausdavosi patogiai.

      Džoanai teko dirbti su daugybe gražių vyrų, išvaizda nenusileidžiančių Benui Kalahanui, bet visi jie buvo maršalai, ir ji niekada neturėjo romantinių minčių. Net mokykloje ji geriau sutardavo su berniukais ir turėjo daugiau draugų nei draugių.

      Dėl to Džoana labai retai su kuo nors susitikinėdavo. Nekaltybę prarado tik įpusėjusi koledžą su vaikinu, kurį veikiau laikė draugu, o ne mylimuoju. Dabar jis apygardos prokuroro padėjėjas Hiustone, vedęs, turi keturis vaikus.

      Tokie dalykai į Džoanos planus neįėjo. Jai, visai kaip broliui ir tėvui, svarbiausia darbas.

      Tačiau Džerodas vedė, net jos tėvas susipažino su moterimi.

      Ir gerai. Ji džiaugėsi dėl jų, mylėjo savo brolienę Leisę. Bet neketino sekti jų pavyzdžiu.

      Taigi Džoana pasibaisėjo, kai Benui Kalahanui palinkus arčiau jai užgniaužė kvapą. Suvokusi, kad apsilaižė lūpas, ji staigiai užsičiaupė.

      Pasinaudok tuo, juk turėtum jaudintis. Atlik savo vaidmenį.

      Benas turėjo patikėti, kad ji viso labo padavėja, nesėkmių kamuojama mergina, priėmusi kelis prastus sprendimus ir žūtbūt turinti išlaikyti darbą. Jeigu jai nepavyks, viršininkai tikrai pamanys, jog ji neteko sugebėjimų.

      Benui ant kaktos užkrito šviesi garbana, jis ją susiglostė, o atliekant šį veiksmą išryškėjo visi rankos raumenys. Po baltais marškinėliais ji beveik matė judant pilvo raumenis.

      Džoana, be abejo, įsiminė jo asmens bylą, tačiau nė viena nuotrauka neatskleidė jo grožio. Iš specialiojo dalinio Benas išėjo mažiau nei prieš metus, garbingai išleistas į atsargą. Ji svarstė, kas nutiko. Iš patirties žinojo, kad tokie vyrukai išeina tik per prievartą. Kad ir kas atsitiko, jo forma vis dar gera.

      Džoana nuleido žvilgsnį į jo plaštakas, padėtas ant stalo. Šmėkštelėjo mintis, kad per paskutines keturias ar penkias savaites jai derėjo su kuo nors permiegoti.

      Džoanai seksas patiko, bet jai tai buvo veikiau sportas, dalykas, pakasantis ten, kur niežti, tačiau pastaruoju metu tam nepasitaikė progos. Tiesą sakant, dar prieš porą minučių ji mažiausiai apie tai galvojo. Benas Kalahanas – tikras sekso įsikūnijimas, ir jos snūduriavę hormonai pasirinko velnionišką laiką pabusti.

      Benas kalbėjosi su ja, o ji taip įnirtingai tramdė geismą, kad nekreipė dėmesio į jo žodžius ir turėjo prisiversti atsipeikėti.

      – Čarlis sakė, kad miegojai automobilyje, ir jis tau išnuomojo kambarį viršuje.

      – Aha, jis puikus vyrukas, – pasakė ji.

      – Tai neturi šeimos, kuri padėtų, neturi kur eiti?

      Džoana pasimuistė ant kėdės. Turėjo pasakyti ką nors, kuo jis patikėtų.

      – Na, turiu brolį, tačiau, tiesą sakant, jis nelabai nori mane priimti. Be to, stengiuosi pasislėpti. Nenoriu, kad Lenis mėgintų mane surasti. Jis taip nesielgtų, bet, žinai, atsarga gėdos nedaro.

      – Kodėl? – Benas nuleido balsą, primerkė akis.

      – Na, maniau duodanti jam pinigų sunkvežimio remontui, bet paaiškėjo, kad jie buvo skirti narkotikų prekybai. Prisiekiu, nė nenutuokiau, – skubriai ištarė ji, apsimesdama esanti apimta nevilties. – Nenutuokiau, kad jis juos pirko ir perpardavinėjo, kol atsiradus trūkumui Lenis įsipainiojo į bėdą, aš atsisakiau padėti, ir jis smarkiai supyko.

      – Ir…

      – Na, jis pasidarė agresyvus, žinojau, jog bus bėdų, jei pasiliksiu, todėl pavogiau jo sunkvežimį, kad iš ten pabėgčiau. Žinai, jis buvo man skolingas. Atidaviau jam šimtus dolerių.

      – Ir nenutuokei, kad jis prekiavo narkotikais?

      – Ne. Kelis kartus jis juos vartojo, bet apie prekybą nebuvo nė kalbos. O aš su tuo niekaip nesusijusi, – įtikinamai kalbėjo ji. – Maniau, jog jis geras vyrukas, tačiau klydau.

      Kelias minutes Benas atidžiai ją stebėjo, ir Džoana sugniaužė ant stalo kumščius, parodydama nesumeluotą įtampą.

      – O kur dabar tas sunkvežimis?

      – Iškeičiau jį į automobilį naudotų mašinų prekyvietėje, žinai, pakelėje, pardavėjas nieko neklausinėjo, nes sunkvežimis buvo vertas daugiau nei tas automobilis, kurį gavau. Sumokėjau jam papildomai, kad niekam nepasakotų. Paskui likau be pinigų, be to, įkyrėjo gyventi mašinoje, todėl ėmiau ieškoti darbo.

      Ji pastebėjo, kaip Kalahanas ištiesė stuburą.

      – Aišku. Tai bijai, kad tas vyrukas tave atsivys? Tas Lenis.

      – Jis tikriausiai taip nesielgs, bet jei ir sugalvotų, niekada nepamanytų, jog apsistojau čia, – pasakė Džoana šypsodamasi, neva patenkinta savimi. – Jis manys, jog grįžau į San Diegą.

      Benas neatsakė šypsena.

      – Tačiau gali būti, kad jis tave susiras. Nemėgstu, kai atsiranda tokių bėdų man nežinant. Nepasakei Čarliui visos tiesos.

      Ji susiraukė ir taip pat pasilenkė, kad atsidurtų arčiau. Beno vyzdžiai išsiplėtė – iš šito ir to, kaip jis prieš tai į ją žiūrėjo, Džoana suprato jį traukianti. Tai suteikė šiokios tokios persvaros.

      – Žinau, labai atsiprašau, – pasakė ji ir vėl apsilaižė lūpas taip parodydama, kad nervinasi. – Bet turėjau pabėgti, padariau tai, ką turėjau padaryti. Tiesiog noriu grįžti į savo gyvenimą. Tikrai nemanau, jog Lenis manęs ieškos. Jis ne toks ambicingas. Esu tikra, kad jis jau spėjo rasti kitą rėmėją.

      Žinoma, jokio Lenio nebuvo, todėl Džoana buvo šimtu procentų įsitikinusi, kad niekas neatvyks jos ieškoti.

      Benas pasvarstė, paskui lėtai linktelėjo.

      – Ar jis nepranešė policijai, kad pavogei jo sunkvežimį?

      Ji prunkštelėjo.

      – Tuomet rizikuotų, kad papasakosiu jiems apie narkotikus.

      – Tiesa, – linktelėjo Benas. – Na, džiaugiuosi, kad ištrūkai. Tau gerai sekasi dirbti, todėl neprieštarauju, kad liktum. Bet jei jis vis dėlto pasirodys arba kils kitokių bėdų…

      – Aš išeisiu, – užbaigė ji.

      – Ne. Pasakysi apie tai vienam mūsų – man arba Čarliui.

      Jis tikras riteris, pamanė Džoana. Dėl to jį saugoti lengviau, bet meluoti sunkiau.

      – Aha, gerai. Taip ir padarysiu, – pažadėjo ji.

      – Puiku. Ar turėčiau žinoti dar ką nors?

      – Aš labai gera padavėja. Dirbsiu sunkiai, nekišiu rankų į СКАЧАТЬ