Už uždarų durų. Jennifer Lewis

Чтение книги онлайн.

СКАЧАТЬ ji išvydo Džo iš rinkodaros skyriaus.

      – Na ir dienelė, – atsiduso jis, kai ji įžengė vidun. – Šita įmonė pamažu žlunga.

      – Ne, tai netiesa. – Brukė net pasišiaušė iš pasipiktinimo. – Dabar išgyvename sunkų laikotarpį, bet po metų viskas bus pamiršta ir įmonė vėl klestės.

      Džo kilstelėjo šviesų antakį.

      – Manai? Jei senoji ponia Kinkeid tikrai kalta, vargu ar šeimai pavyks atkurti reputaciją. Panašu, kad ji tikrai kalta. Lažinuosi, kad dabar mėgaujasi linksmosios našlės gyvenimu.

      – Ji nekalta. – Tačiau abejonė įsibrovė į mintis. Visų žmonių kantrybės taurė gali persipildyti, o sprendžiant iš to, ką teko girdėti, paskutinis lašas į Elizabetos Kinkeid taurę įlašėjo jau seniai. – Ir neskleisk tokių gandų. Viską tik dar labiau pabloginsi.

      – Ar paskųsi mane savo viršininkui? – Džo kilstelėjo krepšio rankeną aukščiau ant peties.

      – Ne. Jam ir taip pakanka rūpesčių. Jam reikia mūsų visų palaikymo.

      – Tu jam kaip žmona, tokia palaikanti, tokia dėmesinga jo poreikiams. – Jo šypsnys nebuvo malonus. – O, kad mums visiems pasisektų kaip Erdžėjui.

      Brukė sustingo. Nejau jis žino, kad tarp jos ir Erdžėjaus kai kas nutiko? Durys prasivėrė ir apimta palengvėjimo ji išėjo iš lifto.

      – Aš jam ne žmona.

      Nors galbūt vieną dieną ja tapsiu. Kažkur mintyse jau skleidėsi fantazijos. Pavojingos fantazijos. Svajonės, kurios gali sprogti kaip muilo burbulas ir sužlugdyti jos karjerą ir reputaciją.

      Vis dėlto buvo sunku neleisti vaizduotei bent kiek pasiautėti…

      ANTRAS SKYRIUS

      Brukė praleido bemiegę naktį. Rytą jos plaukai atrodė siaubingai, todėl teko išsitraukti garbanojimo žnyples, kad nutįsusioms rudoms pečius siekiančioms sruogoms suteiktų gyvybės. Ji kruopščiai pasidažė, nes norėjo atrodyti tokia graži, kokia vakar jautėsi būdama su Erdžėjumi. Ar pasibučiavusi su juo atrodė kitaip?

      Nelabai. Bent jau akys nebuvo paraudusios nuo ašarų – kol kas. Erdžėjus kaltę dėl staigaus potraukio galės suversti jos įpiltam viskiui. O ji gali kaltinti tik kelerius metus trukusį susižavėjimą. Nesispyriodama puolė viršininkui į glėbį ir bučiavo jį su iš širdies kilusia aistra.

      Brukė apsivilko patį elegantiškiausią juodą kostiumėlį. Įsigijo jį per išpardavimą prabangiame butike – tokius gerai sukirptus drabužius vilki turtingos merginos. Brukė atsitraukė ir veidrodyje nužvelgė savo atvaizdą visu ūgiu. Ar atrodo kaip kandidatė į Erdžėjaus Kinkeido merginas?

      Žinojo, ką pasakytų mama. Tavo graži figūra, neslėpk jos. Bet Brukės stilius ne toks. Be to, jai mažiausiai reikėjo vyro, kuriam labiau rūpėtų krūtys, o ne protas.

      Ji apsivilko „Burberry“ paltą – branginamą dėvėtų drabužių parduotuvės radinį. Jai labiau patiko kuklus, gana konservatyvus stilius, bylojantis dalykiškumą. Norėjo, kad žmonės ją vertintų rimtai. Ji nė karto neflirtavo su Erdžėjumi, kadangi darbas jai reiškė kur kas daugiau nei proga pasibučiuoti ir pasiglamonėti.

      Brukė ėmė būgštauti. Ar Erdžėjus gėdysis vakarykščio poelgio ir sugalvos, kaip ja atsikratyti? Žengiant į Kinkeidų pastatą jos širdis daužėsi.

      Lipant iš lifto jai išdžiūvo gerklė. Kaip su juo sveikintis? Ar Erdžėjus pyks, kad ji jį nugirdė ir pastatė juos abu į kompromituojančią padėtį?

      Gal jis vis dėlto neprisimins ją bučiavęs?

      Erdžėjaus kabineto durys buvo uždarytos. Ar jis vis dar ten, miega ant sofos? Ji virpančiomis rankomis pasikabino paltą ir prieš prieidama nusišluostė drėgnus delnus į sijoną. Kilstelėjo ranką, kad pasibelstų, bet sudvejojo.

      Gal geriau palaukti, kol jis išeis. Gali būti, kad jis siaubingai pagiriojasi ir turi išsimiegoti. Ji apsisuko ir atsisėdo prie stalo. Kiekvieną rytą ateidavo pirma. Jai patikdavo perskaityti gautus laiškus prieš pasipilant skambučiams.

      Brukė patikrino elektroninį paštą, paskui iš skyrelio išsiėmė laiškus ir ėmė juos rūšiuoti. Tačiau jos akys vis krypo į uždarytas duris. Ar jis tebesikremta dėl areštinėje atsidūrusios mamos? O kas nesikrimstų? Jam tikriausiai praverstų puodelis kavos ir pusryčiai.

      Brukė atsistojo ir vėl priėjo prie durų. Giliai įkvėpė, pakėlė ranką… ir durys atsidarė.

      Išvydus Erdžėjų surepetuotas mandagus pasisveikinimas visai išgaravo iš galvos. Brukė tikėjosi, kad jis bus susitaršęs ir pavargęs, bet jis atrodė gerai. Tvarkingas, apsivilkęs tobulai išlygintą kostiumą – tikras konkurentams siaubą varantis verslo titanas.

      – Labryt, Bruke. – Jo akys linksmai žybčiojo.

      – Labryt. – Žodis ištrūko skubriai ir garsiai. Kažkodėl Erdžėjus atrodė dar gražesnis nei įprastai. Gal dėl to, kad ji žinojo, kokio skonio jo lūpos. Ji pamėgino sutelkti dėmesį į praktiškesnius reikalus. – Ar gerai miegojote?

      – Atsižvelgiant į aplinkybes, miegojau labai gerai. – Jis atsirėmė į staktą, o žvilgsnį nukreipė į jos veidą. – Po tokio bučinio buvo sunku užmigti. – Gilios mėlynos vyro akys ruseno, o tyliame balse netrūko užuominų.

      Brukė prikando lūpą, kad veide neišsiskleistų plati šypsena.

      – Man taip pat. – Prisipažinus palengvėjo. Jis nesistengė pamiršti to bučinio. – Džiugu, kad šį rytą jaučiatės geriau.

      – Pasinaudojau tavo patarimu. Nėra prasmės nusilpti slegiamam spaudimo, man reikia visų jėgų, kad kovočiau. Tik pirmyn, Bruke.

      – Taip ir reikia nusiteikti. – Šįkart ji leido sau kvailai plačiai išsišiepti. Tokį Erdžėjų ji pažino ir pamilo. – Ką pirmiausia reikia padaryti šįryt?

      Jis kryptelėjo galvą ir pritildė balsą.

      – Pirmiausia man reikia susitarti dėl pasimatymo vakare.

      Brukės širdis vos nesustojo. Jis omenyje turėjo ją ar norėjo, kad ji paskambintų kokiai nors moteriai ir…

      – Ar šįvakar po darbo esi laisva?

      – Taip, – užsikirsdama atsakė Brukė. – Taip, laisva. – Kokia kietuolė. Na, nieko tokio, ji juk negarsėja kaip gundytoja.

      – Rezervuosiu staliuką ir užsuksiu pas tave pusę aštuonių.

      – Puiku. – Brukei jau sukosi galva svarstant, ką apsirengti. Brangi dalykinių kostiumėlių kolekcija tokiai vakarienei bus pernelyg konservatyvi, o spintoje ne tiek ir daug…

      – Aš einu į susirinkimą, tavo skyrelyje palikau pluoštelį dokumentų.

      – Puiku. – Regis, jos žodyne liko tik šis žodis. – Pasimatysime СКАЧАТЬ