Dėmesio centre. Abby Green

Чтение книги онлайн.

      – Repeticija! Turiu grįžti – manęs tikriausiai ieško.

      Leksė jau rengėsi eiti, tačiau jos riešą pačiupo stipri vyro ranka. Ji apsigręžė, sugriežė dantimis. Cezario akys spindėjo lyg du žali deimantai. Jo ranka buvo įkaitusi.

      – Dar nebaigėme…

      Į arklides įpuolė uždususi filmavimo asistentė.

      – Lekse, štai kur tu. Visur ieškojome. Jie jau pasirengę filmuoti.

      Aktorė ištraukė ranką iš Cezario gniaužtų. Ji matė, kad vyras suirzo, tačiau Leksei palengvėjo – atsikratys trikdančios da Silvos draugijos ir apmąstys, kas nutiko.

      Leksė atitraukė žvilgsnį nuo vyro ir nuskubėjo paskui asistentę, kuri šnekėjo į mažą mikrofoną, kyšojusį iš rankovės. Leksė girdėjo sakant:

      – Radau… ateiname… būsime po minutėlės.

      Leksei sukosi galva. Jautėsi taip, lyg per pastarąsias penkiolika minučių jos gyvenimas būtų drastiškai pasikeitęs.

      Leido vyrui… kurio nė nepažinojo… prieiti ir pabučiuoti. Leksė nė akimirką nedvejojo. Da Silva ne tik pabučiavo… ryte rijo. Maža to, ji ir pati įsisiurbė jam į lūpas.

      Leksės kūnas vis dar pulsavo nenumaldomu, svaiginamu geiduliu. Ji nepajėgė to nepaisyti. Dabar pat troško susilieti su Cezariu da Silva.

      Tikra kvailystė, tačiau kai pasirodė paparacas, pasislėpusi už Cezario ji jautėsi saugiai. Leksė retai jausdavosi bejėgė, jai nereikėjo apsaugos, nors buvo žema – kokių penkių pėdų ūgio. Įprato pastovėti už save – žinojo, kaip elgtis panašiose situacijose. Dabar Leksė nerimavo, jos kūnas tirtėjo.

      Fotografas.

      Jai ir vėl apsvaigo galva. Prisiminė nuotraukas ir bjaurias antraštes. Tik nespėjusi panirti į svarstymus atsidūrė repeticijų kieme. Filmavimo nariai sužiuro į aktorę.

      Operatorius pamojo ranka:

      – Puiku, Lekse, mums reikia tavęs čia.

      Cezaris sėdėjo prie stalo savo kabinete. Nuotaika buvo dar blogesnė nei anksčiau – jei tai išvis įmanoma. Atrodė, lyg aplink sukiotųsi visas būrys žavių moterų. Ant stalo gulėjo atverstas aplankas, aplinkui mėtėsi galybė laikraščių iškarpų ir nuotraukų.

      Tai aplankas su medžiaga apie Leksę Anderson. Ir jame nieko gero.

      Filmavimo asistentas pasirūpino, kad Cezaris gautų aplankus apie visus žmones, kaip nors susijusius su filmu. Ne tiek dėl bendros informacijos, kiek dėl saugumo. Iki šios akimirkos da Silva nė neatsivertė aplankų – buvo neįdomu.

      Juose daugiausia buvo gyvenimo aprašymai. Išskyrus Leksės aplanką. Jos aplankas buvo storas: išvardyti visi televizijos šou ir indiški filmai, kuriuose ji vaidino prieš išgarsėdama kaip menkaverčių veiksmo filmų aktorė; daugybė nuotraukų iš laikraščių ir žurnalų.

      Štai kelios nuotraukos iš vyrų žurnalo, kuriam Leksė pozavo menkai apsirengusi. Ji įkūnijo krepšinio komandos šokėją; mūvėjo tik ilgas kojines, dėvėjo kelnaites ir peršviečiamą nertinį, kuris išryškino krūtų spenelius ir dailų liemenį. Plaukai seksualiomis garbanomis krito ant pečių.

      Šios nuotraukos Cezarį pribloškė, tačiau dabar reikėjo kovoti su savo paties kūnu – reakcija buvo tokia, lyg kamuotų hormonų audros.

      Jis kažką neaiškiai burbtelėjo ir sviedė nuotraukas šalin. Jos pabiro ant grindų. Leksė – aktorė. Štai kuo ji užsiima.

      Dar blogiau, šalia nuotraukų puikavosi bjauri antraštė: Sultingoji Leksė išardė šeimą! Bulvariniuose laikraščiuose buvo apstu panašių šlykštybių, nes prieš kurį laiką moteris susitikinėjo su aktoriumi, kuris ką tik paliko žmoną ir vaikus. Laimė, nuodėmingi santykiai jau iširę. Pasak vieno nešvankaus žurnaliūkščio, vos aktorius paliko šeimą, beširdei Leksei romanas tapo nebeįdomus.