Paskutinis statymas – meilė. Cat Schield

Чтение книги онлайн.

      – Norėčiau kupranugariu keliauti per dykumą ir nakvoti palapinėje.

      Eštonas suabejojo, kurį iš jų labiau nustebino toks atvirumas.

      – Rimtai? – nusijuokė jis. – Tikėjausi visai ne to. Maniau, kad pasakysi, jog nori… – jis nutilo. Jie kartu dirbo jau devynis mėnesius, o jis tiek nedaug žinojo apie šią moterį.

      – Jog noriu ko? – paragino Harpera, atsargiam smalsumui spindint šiltose rudose akyse.

      – Manau, jog nesi iš tų moterų, kurios svajoja pasprukti į Paryžių ir pašėlti belakstant po parduotuves arba visą dieną be tikslo drybsoti jachtoje… – Harpera buvo per daug priklausoma nuo planų ir dienotvarkių, kad mėgautųsi tokiais tuščiais užsiėmimais. – Tau tikriausiai patiktų kažkas daug rimtesnio, gal apsilankymas muziejuje?

      Bet šis spėjimas nesulaukė pritarimo.

      – Žinai, jau pavargau nuo visų kritikos, kad esu per daug rimta.

      Oho, jis tikrai bus palietęs jautrią vietą.

      – O kas tie visi?

      – Mano šeima. Kai mokiausi mokykloje – klasiokai. Draugai. Gyvenimas – tai ne tik linksmybės, – Harpera pažvelgė į savo išmanųjį telefoną ir susiraukė.

      – Bet ir ne vien darbas.

      – Ir tai sako vyras, kuris apskritai retai dirba, – jos balsą persmelkė susierzinimas.

      – Nagi nagi… – Eštonas plačiai nusišypsojo. – Pagaliau pasirodė ragana, kurią laikai paslėptą giliai viduje.

      Harpera sumišusi pažiūrėjo į jį ir atšovė:

      – Nesąmonė, nėra jokios raganos.

      – Tu nematei ką tik sužibusio kraujo troškimo savo akyse.

      Harperos žandikaulis sujudėjo, tarsi ji kramtytų kažką ypatingai šlykštaus.

      – Prisipažinsiu, kad esu ant ribos. Dirbti su tavimi nėra labai lengva.

      – Dirbti gal ir ne, – neprieštaravo Eštonas. – Bet kai būsi pasiruošusi bent šiek tiek pasilinksminti, paskambink man.

      Restorano tyloje Harpera žiūrėjo į Eštoną iš nuostabos pakėlusi antakius ir vos vos pravėrusi lūpas. Pasiūlymas nebuvo seksualinio pobūdžio, bet pastebėjęs jos šokolado spalvos akyse sužibusią viltį, Eštonas pakeitė savo požiūrį.

      – Aš neturiu laiko…

      – Linksmybėms, – jis atidžiai tyrinėjo jos veidą. – Taip, jau sakei.

      Paauglystėje Eštonui teko susidurti su keliais pavojingais nusikaltėliais. Mokėjimas perprasti žmonių veido išraiškas padėjo jam išgyventi. Tai, kad anksčiau jis neįžvelgė aistringos moters, slypinčios po profesionalia Harperos išvaizda, buvo ženklas, koks nedėmesingas jis tapo.

      Atėjo laikas pabusti ir pradėti rodyti dėmesį.

      Harpera atsikrenkštė.

      – Grįžtant prie Koulo…

      – Pasamdysiu jį, jei praleisi su manimi vakarą, – šį kartą Eštonas sąmoningai ją provokavo.

      Harpera uždėjo rankas ant klubų ir rūsčiai pažvelgė į jį.

      – Prieš penkias minutes buvai pasiruošęs jį išvaryti.

      – Prieš penkias minutes net neįsivaizdavau, kad esi ištroškusi nuotykių.

      – Aš labai patenkinta dabartiniu savo gyvenimu.

      – Kai pirmasis dalykas svajonių sąraše yra pajodinėti kupranugariu dykumoje ir nakvoti palapinėje, nepyk, bet netikiu, kad tavo gyvenimas yra toks puikus, kaip stengiesi, kad žmonės manytų.

      – Aš neturiu svajonių sąrašo, – atkirto Harpera. – O jei ir turėčiau, tai nebūtų pirmas dalykas jame. Tiesiog tai pirmiausia šovė į galvą. Prisimenu, darei tai vienoje Kulinarinio klajoklio laidoje.

      – Žiūri mano laidą?

      – Prieš pradėdama su kuo nors verslą, pasidomiu tuo žmogumi.

      Išmintinga. Bet Eštonas tikėjosi, kad tai nebuvo vienintelis motyvas. Užvaldytas troškimo pamatyti šią rimtą moterį atsipalaidavusią ir pasileidusią plaukus, jis nusprendė ignoruoti jos replikas ir susikaupti ties tuo, ką sakė jos kūnas.

      – Ir tas domėjimasis apėmė mano laidų žiūrėjimą? Manyčiau, tave labiau turėjo dominti tikslūs faktai, tokie kaip mano kitų keturių restoranų finansiniai reikalai ir pajamos iš reklamos, kurias iš mano laidų gauna kanalas.

      – Iš visų šių dalykų susidariau labai pozityvų paveikslą. Taip pat kalbėjausi su daugybe tavo darbuotojų ir keliais žmonėmis, dirbusiais su tavimi laidoje. Kaip jau sakiau, atlikau savo tyrimą.

      Tapo akivaizdu, kad Harpera žino daug daugiau apie Eštoną nei jis apie ją. Ir ši nelygybė jį suerzino.

      – Tuomet puikiai žinai, kokio lygio verslininkas esu, ir jei nori, kad pasamdyčiau tau patinkantį šefą, turėsi labiau pasistengti.

      Įsmeigusi akis į jo kairį petį ji sumurmėjo:

      – Nori, kad su tavimi praleisčiau naktį.

      – Aš kalbėjau tik apie vakarą, – Eštonas nesusilaikė ir nusijuokė iš tokios Harperos išvados. – Tavo mintys labai nepadorios, jei manai, kad už Koulo pasamdymą prašyčiau sekso.

      Harperos skruostai užsidegė ryškiu raudoniu.

      – Galvojau visai ne apie tai.

      – O, manau, kaip tik apie tai. Sakiau, kad ta raganiškoji pusė pridarys tau bėdos.

      – Tiesiog neteisingai išsireiškiau.

      – Nemanau, – kadangi ji buvo išmušta iš pusiausvyros, Eštonas nusprendė tęsti tuo pačiu stiliumi. – Manau, tai buvo labai froidiškas paslydimas. Tu manęs geidi, tiesiog nenori to pripažinti.

      – Geidžiu, kad pasamdytum šefą ir apmokytum jį pagal griežtus savo standartus, o aš galėčiau nesirūpinti tuo, kas bus tau išvykus.

      Harpera mėgino prisidengti susierzinimu, bet tai jo neapkvailino.

      – Mano pasiūlymas vis dar galioja. Paaukok man vieną vakarą, ir aš pasamdysiu Koulą.

      – Kodėl taip nori praleisti su manimi vakarą? – ji atrodė tokia išvargusi, kokios Eštonas dar nebuvo matęs.

      – Manau, tau bus įdomu paragauti patiekalų, kuriuos ruošiu restoranui.

      Harpera prisimerkė.

      – Ir tai viskas?

СКАЧАТЬ