Название: Kitoks scenarijus
Автор: Cat Schield
Издательство: Сваёню книгос
Жанр: Зарубежные любовные романы
Серия: Aistra
isbn: 978-609-406-834-8
isbn:
– Jeigu neketini imtis to rimtai, aš palauksiu, kol Harpera ar Violeta bus laisvos.
– Man atrodo, kad tu per daug įsijautei, – papasakojusi apie penkiolika metų trukusią aktorės karjerą Skarletė pergalingai šyptelėjo ir atsistojo. – Šiam projektui gali manęs ir nepasirinkti iš pirmo karto, bet esu tas žmogus, kurio tau reikia.
– Gerai.
Loganas atsistojo šalia. Jis buvo aukštas kaip bokštas.
– Parašysiu Medisonai, kad šiandien po pietų apsilankytų tavo biure. Tarkime, apie pirmą?
– Lauksiu.
Skarletė pasisuko eiti tarsi vengdama visaapimančio jo buvimo, bet jai nežengus nė kelių žingsnelių, Loganas ranka apkabino ją per liemenį.
– Ačiū.
Jis švelniai lietė jos odą. Anksčiau nebuvo apkabinęs jos. Fizinis kontaktas nudegino Skarletę tarsi žaibas. Išsigandusi stiprios savo reakcijos ji išsilaisvino pasisukdama daug smarkiau nei reikėjo.
– Loganai, jau per vėlu stengtis man įtikti.
Iš gilių rudų vyriškio akių sklido šaltis.
– Gerai.
Jis nužvelgė ją visą – nuo išsidraikiusios aukštos šukuosenos iki ryškia rožine spalva nulakuotų kojų nagų, nepraleisdamas nė vienos smulkmenos. Skarletės širdis tukseno tarsi bėgiko pėdos ant grindinio, o nuo įtampos surakino pečius. Kiekvieną kartą atsidūrusi ne daugiau nei penkiasdešimties pėdų atstumu nuo šio vyriškio, ji virsdavo apžavėta, galvą pametusia paaugle.
O jis atrodė visiškai ramus.
Šešių pėdų dviejų colių ūgio stuomeningas dailus vyras atrodė valdingai. Banguoti juodi plaukai siekė apykaklę. Tamsūs antakiai, išraiškinga nosis ir stačiakampio formos žandikauliai nesuteikė jam klasikinio vyro grožio, tačiau akį traukė jo žavesys. Tarsi skulptoriaus iškaltos lūpos nuolat šmėžavo Skarletės mintyse.
– Ar galėtum apsirengti ką nors labiau primenančio verslo stilių? – pareikalavo jis tvinksint skruostams. – Medisonai būtina praleisti laiką su profesionalia, karjeros siekiančia moterimi.
Išlikti nepriekaištingai ramiai girdint Logano kritiką buvo tikras iššūkis, nes reikėjo sutramdyti ne tik deginantį karštį, bet ir numalšinti jaudulį. Skarletė suprato, jog su iki kulkšnių plevėsuojančia suknele su iškirpte priekyje ir įsispiriamomis aukso spalvos basutėmis ji labiau panėšėjo į Las Vegaso viešbučio viešnią nei vadovę.
– Aš neužsiimu verslu. – Apsisukusi ant keturių colių kulniuko Skarletė išžingsniavo iš biuro, kartu išsinešdama ir sąmyšį keliančius jausmus.
Loganui reikėjo pamiklinti ilgas kojas, kad ją sulaikytų.
– Žinoma, kad didelėje savo spintoje rasi kokį drabužį, tinkamą darbui.
– Iš ko sprendi, kad mano spinta didelė?
– Per penkerius metus nė karto nemačiau tavęs dukart apsirengusios tais pačiais drabužiais.
Nustebusi, jog jis pastebi, ką ji dėvi, Skarletė akimirkai žvilgtelėjo į jį.
– Paglostei man širdį atkreipdamas dėmesį į mano apdarus, – pabrėžė ji, flirtu stengdamasi užmaskuoti aiškią savo reakciją į jo susidomėjimą.
– Nepradėk. Kaip saugumo ekspertas dalį dėmesio privalau skirti detalėms.
– Gerai, ar tik nebūsi gražbylingas velniūkštis? – šmaikštavo ji žengdama į liftą, keliantį į trečią aukštą ir estakadą, jungiančią tris seserų Fontein valdomus viešbučius.
Siekdamas pro Skarletę paspausti lifto mygtuką vestibiulyje, Loganas rankove brūkštelėjo jai per pliką ranką. Užsiveriant durims jis laikėsi arčiau Skarletės, taip dar stipriau žadindamas jos jausmų galią.
Nepamąsčiusi apie neatsargaus poelgio pasekmes, Skarletė pirštu bakstelėjo į tvirtus vyro raumenis.
– Be abejonės, tu žinai, ką pasakyti merginai, kad ji pasijustų ypatinga.
Skarletė tikėjosi atitinkamo atsako. Anksčiau jis visuomet laikydavosi atokiau, o dabar, jos nuostabai, priėjo arčiau. Šitoks fizinis vyro artumas drumstė jos pusiausvyrą. Turėjo pasistengi, kad susvyravusi į jį neatsiremtų.
– Ar niekada nepavargsti vaidinti? – susimąstęs paklausė Loganas, o įprastas jo balso tonas nenuslėpė kylančios įtampos.
Sulaikiusi nelygų kvėpavimą Skarletė priverstinai kilstelėjo lūpų kampučius.
– Ką turi omeny sakydamas vaidinti?
– Daugelis moterų elgiasi kvailai, kad priverstų vyrus priimti jų siūlymus ir patikėti bet kokia jų fantazija.
Būtų visiškas kvailys, jei patikėtų jos atsidavimu be jokio pasipriešinimo.
– Ar tik nemanai, kad taip elgiuosi manipuliuodama vyrais? – atsakė ji jau lengviau suvaldydama kvėpavimą, nors Loganas stovėjo visai šalia.
Skarletė didžiavosi gebėjimu skaityti vyrų mintis. Dažniausiai tai būdavo labai paprasta. Daugumai jų patiko jaustis galingiems ir šalia savęs turėti gražią moterį malonumams. Net ir tuose, kurie priminė nekaltus avinėlius, tūnojo urvinis vyras.
Loganas sausas išlipo iš balos, kurioje Skarletė išmurkdė visą vyrų giminę. Jis atrodė turįs stiprų imunitetą jos vilionėms, todėl ši provokavo jį kiekvienai progai pasitaikius. Vyriško dėmesio stygius jai buvo iššūkis. Skarletė nujautė, kad jis niekada neperžengs ribų, o jo abejingumas suteikė laisvės nevaržomai demonstruoti savo jausmus. Tai buvo savotiškas išsilaisvinimas.
– Vieną dieną kas nors atskleis, kas iš tikrųjų slypi už tavo flirto, – tvirtu balsu perspėjo Loganas.
Skarletė suraukė antakius.
– Kas tai yra?
– Tai, ko tau reikia, nėra dresuotas kambarinis šuniukas.
– Ar ne?
– Ne, – ramiu, pasitikėjimo savimi kupinu tamsių akių žvilgsniu Loganas stebėjo ją. – Tau reikia vyro, kuris pralaužtų tavo gynybą ir pažadintų tavyje laukinę prigimtį.
– Nebūk juokingas, – tarė Skarletė stengdamasi neprisiliesti prie dailių jo lūpų ir nepasiduoti kvailoms svajoms būti bučiuojamai Logano Vulfo.
– Sau gali meluoti ką tik nori, – tęsė jis. – Bet manęs neapgausi.
Loganui mikliai sugriebus jos pirštus, Skarletė susivokė paglosčiusi jam krūtinę. Truktelėjo ranką norėdama išsilaisvinti, bet vyras tik dar stipriau juos suspaudė.
Loganas СКАЧАТЬ