Laikina santuoka. Bella Frances
Чтение книги онлайн.
Читать онлайн книгу Laikina santuoka - Bella Frances страница 4
Название: Laikina santuoka
Автор: Bella Frances
Издательство: Сваёню книгос
Жанр: Зарубежные любовные романы
Серия: Jausmų egzotika
isbn: 978-609-406-951-2
isbn:
Džordžija nusuko akis. Daugiau nenorėjo matyti, kur pateko. Sambrūzdis pamažu virto tikru košmaru, ją apėmė panika. Ji turi įsipareigojimų. Yra Bebė, jos išgelbėtoja, paaukojusi viską, kad ją užaugintų, kad ji turėtų namus. Dabar Bebė buvo visiškai priklausoma nuo jos ir jos neapmokestinto atlyginimo, kad šiaip ne taip sudurtų galą su galu. Negali jos nuvilti!
– Bet tu nesupranti, aš galiu įkliūti. Mane gali suimti. Galiu netekti darbo.
– Tikrai nenoriu, kad kas nors būtų suimtas ar netektų darbo, – tarė išsiblaškęs. – Štai, eime čionai. Žinau, kur galėsime palaukti, kol viskas nurims.
Dabar jie žengė minkštu, gauruotu kilimu, į kurį lengvai smigo kulniukai. Vos nesuklupo stengdamasi neatsilikti. Denis atsisuko, patikino žvilgsniu ir prisitraukė ją arčiau savęs. Dabar bruzdesys liko kažkur virš jų.
– O kaip tavo komanda?
– Pasakiau, ką daryti ir šnekėti, jei įklimptų į bėdą. Jei nepamirš, ką sakiau, viskas bus gerai, – tarė ir stabtelėjęs dar kartą ramiai ją nužvelgė. – Tau irgi viskas bus gerai.
Belieka tik tikėtis. Atvykus į Dubajų visi ją įspėjo, kad neprisivirtų košės. Ypač su policija. Ji dirbo tarptautinėje mokykloje, kuri kėlė labai aukštus reikalavimus, tad linksmintis reikėjo atsakingai.
Bet kas patikės, kad yra nekalta? Kad atėjo vildamasi su kuo nors susipažinti ir pasilinksminti? Pati atrodė lygiai taip pat kaip tos merginos – aptempta suknele ir per daug makiažo. Jeigu ją nuveš į nuovadą, turės pasakyti, kur gyvena. Tada jie sužinos, kur ji dirba. Ir viskas. Turės gėdingai grįžti namo. Arba dar blogiau. Bus įkalinta.
Jie grįžo į koridorių. Tie patys auksiniai šviestuvai, tas pats fontanas. Tik vienu aukštu žemiau.
Prabangios durys. Perlamutras. Jis įkišo raktą ir jos atsidarė. Privatus liftas. Vien stiklas ir žalvaris.
– Čionai.
Džordžija dvejojo. Akimirką atrodė, kad ji turi priimti svarbiausią sprendimą gyvenime.
– Ar čia saugu? Ar viskas bus gerai?
Denis spustelėjo jai ranką.
– Tau nieko nenutiks. Pažįstu užtektinai reikiamų žmonių, kad viską sutvarkyčiau. Čia, toli nuo pagrindinio veiksmo, pabūsime saugiai, kol viskas nurims, – ir kilstelėjęs antakį pridūrė. – Gerai?
Džordžija linktelėjo ir žengė jam iš paskos – sprendimas priimtas.
Durims užsivėrus abu ėmė kilti į viršų. Dabar jie turėjo būti pačiame viršuje – mansardoje.
Galiausiai durys atsidarė ir…
Oho! Tai turėjo būti prezidentiniai, medaus mėnesio ar dar kokie apartamentai. Stiklo siena dešinėje su tobulu vaizdu, patogiai išdėstyti baldai dešinėje, viskas išsikišę ore, pastato šone, nutvieksta milžiniškų šviestuvų šilkiniais gaubtais. Tolumoje matomi laiptai vedė į terasą ant stogo ir kitus kambarius – prašmatnius, ištaigingus, nepriekaištingus. Vienoje pusėje rojalis, kitoje valgomojo stalas dvidešimčiai žmonių. Ant sienų gerai žinomi paveikslai. Atrodė, kad net oras čia geresnis, brangesnis.
Denis nusivedė ją vidun.
– Ar tinka, jei čia palauksime?
Akivaizdu, kad jis jautėsi kaip namie.
Džordžija nejaukiai kulniavo iš paskos. Nei karto nebuvo įsivėlusi į bėdą. Nei mokykloje, nei koledže, nei namie. Niekur. Puikiai mokėjo atskirti, kas gerai ir kas blogai. Suklydo vienintelį kartą, patikėjusi pasakiškomis sužadėtuvėmis.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.