Demaskuok. Kate Hewitt

Чтение книги онлайн.

СКАЧАТЬ kad šis advokatas ir žmogaus teisių gynėjas buvo garbinamas lyg šių laikų šventasis, tai buvo keistas požiūris, bet tai niekaip nebuvo susiję su ja.

      O gal ir buvo. Nes, jei ketino daryti interviu su šiuo žmogumi ir norėjo atlikti tai kaip rimta tiriančioji žurnalistė, turėjo viską apie jį žinoti ir išsiaiškinti.

      Bet Aleksas Diasas vertė Čelsę jaustis silpna, tiek nuo jo pašaipų, tiek nuo geismo jam, kurį, velniai rautų, vis dar jautė. Jis nenumaldomai tekėjo jos viduje tarsi upė, nuplukdanti valią tolyn.

      Beveik.

      Čelsė išsitiesė ir įspūdingai nusišypsojo.

      – Tada sek naujienas. Interviu bus transliuojamas tiesiogiai kovo dvidešimtą dieną.

      Ir nelaukdama atsakymo ji nusisuko ir nuėjo, ištiesusi pečius ir pakėlusi smakrą.

      Aleksas pakėlė alų prie lūpų ir nusekė Čelsę akimis. Vieną akimirką jis ketino pasakyti jai tiesą apie Džeisoną, bet, laimei, persigalvojo. Tai tebuvo nereikšmingas pasiplepėjimas ir jis nepažinojo jos taip gerai, kad patikėtų šią parako statinę. Bent jau kol kas.

      Čelsė buvo ambicinga ir atkakli, tiek Aleksas suprato. Buvo beveik įsitikinęs, kad, jei tik panorėtų, ji puikiai sugebėtų sužlugdyti Trefeną tiesioginiame eteryje. Svarbiausia buvo tai, ar panorės? Ar jis pajėgs ją įtikinti? Beviltiškai troško pamatyti, kaip Trefeno pasaulis užgriūva ant jo visiems matant. Kad šis niekšas daugiau nebegalėtų apsimetinėti šventuoliu. Žmonės turi pamatyti jį ne tik kaip nusidėjėlį, bet ir kaip patį velnią.

      Ostinas, padedamas Saros sesers Keitės, demaskavo Trefeną prieš jo šeimą. Hanteris dirbo ties tuo, kad pašalintų jį iš advokatų įmonės. O Aleksui buvo pavesta stoti prieš šį niekšą nacionalinėje televizijoje ir parodyti pasauliui, kas jis iš tiesų yra – siaubūnas, išnaudojantis moteris, kurias skelbėsi gelbėjantis, o iš tikrųjų pasmerkiantis jas gėdingam ir nuodėmingam gyvenimui. Todėl Aleksas troško viešai paniekinti Džeisoną ir buvo pasiryžęs padaryti viską, kad tai įvyktų.

      Netgi pasitelkti šiam reikalui Čelsę. Ta moteris buvo bejausmė, pasiekusi karjerą per lovą. Todėl nesijautė kaltas, ketindamas ja pasinaudoti ar netgi permiegoti, jei prireiks.

      Bet Aleksui nedavė ramybės įtampa. Seksualinė įtampa.

      Velniai rautų Trefeną, jis geidė pasiguldyti Čelsę Maksvel į lovą, po savimi, išvysti, kaip pilkai žalios akys apsiblausia nuo geismo, šmaikšti šypsena tampa beviltišku, maldaujančiu bučiniu, o skambus juokas – malonumo dejone.

      Jis norėjo pralaužti šaltakraujišką jos savitvardą ir priversti alpti iš malonumo.

      Aleksas pažvelgė į Čelsę, tolstančią nuo jo. Jos suknelės priekis buvo uždaras ir kuklus, tarsi vienuolės drabužis, bet nugaroje gili iškirptė siekė gundančių sėdmenų iškilimą. Aleksas visada save laikė krūtų gerbėju, bet Čelsės Maksvel nugara, tobula ir įdegusi, privertė pakeisti nuomonę.

      Jis stebėjo, kad ji tolsta nuo minios, ir instinktyviai nusekė paskui, susidomėjęs, kodėl taip greitai išeina. Paskui sustojo, pamatęs, kad ji įėjo į siaurą koridorių, vedantį į tualetus. Kas, velniai rautų, jam darėsi?

      Leido šiai moteriai vedžioti jį už kiaušų jai pačiai to nė nežinant.

      O gal ji žinojo?

      Moterų tualeto veidrodyje Čelsė pasitikrino makiažą ir giliai įkvėpė. Paskui dar kartą. Tokie vakarėliai ir pokalbiai, kokį ką tik turėjo su Aleksu, privesdavo ją prie nerimo priepuolių ribos. Bet ji niekada neišsiduodavo. Per dešimt metų išmoko ne tik su tuo gyventi, bet ir paslėpti nuo kitų.

      Ji žiūrėjo į savo atvaizdą veidrodyje, laukdama, kad į skruostus sugrįžtų raudonis, širdies ritmas sulėtėtų ir delnai nustotų dilgčioti.

      Esi stipresnė, nei manai, Čelse. Įveiksi tai.

      Vienas įkvėpimas, paskui kitas. Vis dar žvelgė į savo atvaizdą – rimtą veidą, niūrias akis. Ir pagaliau raudonis sugrįžo, dilgčiojimas liovėsi ir pulsui sulėtėjus ji ramiau atsikvėpė.

      Na, štai. Matai?

      Paskutinį kartą giliai įkvėpusi, kad nusiramintų, Čelsė apsisuko ir išėjo iš tualeto.

      Dar dvidešimt minučių ir galės išeiti. Ši mintis atnešė didžiulį palengvėjimą. Pokalbis su Aleksu Diasu sudirgino ir ji pajuto, kad skrupulingai slepiamos emocijos iškilo per daug arti paviršiaus.

      Net Maiklas nežinojo, kaip sunku jai buvo ištverti tokius renginius. Kai esi žinoma televizijos asmenybė, tiesiog negali prisipažinti, kad buvimas viešumoje kelia siaubingą nerimą ir kad bijai žmonių.

      Ypač tokių kaip Aleksas Diasas.

      Visą vakarą Čelsė jautė jo žvilgsnį ir, nors jo dėmesys jos neišgąsdino, įpareigojo elgtis atsargiai ir kėlė nerimą. Net būdamas už penkiolikos metrų šis vyras veikė ją ir žadino geismą. O tai buvo per didelė galia vienam vyrui.

      Išėjusi iš tualeto Čelsė patraukė atgal į vakarėlį, bet staiga sustojo pažįstamai figūrai užtvėrus siaurą koridorių.

      Tai buvo Polas Beitsas, pirmaujantis AMI kanalo žinių vedėjas ir visiškas šiknius. Girtas šiknius, ką Čelsė suprato iš kvapo, atsklindančio net per kelis metrus, ir to, kaip jis svirduliavo jos link.

      Ji vėl giliai įkvėpė ir pamėgino praeiti pro jį. Bet Polas stipriai sugriebė ją už rankos ir suleido nagus į slidžią suknelės medžiagą.

      – Kur keliauji, gražuole? – nerišliai sumurmėjo jis ir viskio tvaikas tvokstelėjo jai tiesiai į veidą. Čelsė nepajudėjo ir neatitraukė rankos. Žinojo, kad tokiems vyrams patinka pasipriešinimas.

      – Atgal į vakarėlį, Polai, – ramiai atsakė ji. – Ir patariu patraukti nuo manęs ranką, jei nenori, kad iškelčiau tau seksualinio priekabiavimo bylą.

      – Nagi, Čelse. – Galėjai apgirsti vien nuo jo kvėpavimo, pasibjaurėjusi pagalvojo Čelsė. – Galėtum su manimi elgtis draugiškiau, – tęsė jis įkyriu meilikaujančiu balsu. – Galiu padėti tau taip, kaip tai daro Agnelis.

      Ji buvo pastebėjusi, kaip Polas spokso į ją studijoje, kelis kartus apsimetė neišgirdusi prastai paslėptų jo įžeidimų, bet jis dar niekada nebandė prie jos prieiti ir niekada nebuvo palietęs.

      – Nė neabejoju, – sumurmėjo Čelsė ir kimiai sukikeno. Polas nerangiai sugriebė jos ranką ir ėmė artinti sau prie klyno. Ji nesipriešino, kol pajuto pasigailėtiną jo sustandėjimą. O tada meiliai šypsodamasi taip suspaudė jam kiaušus, kad šis vos neužspringo ir nusikeikęs paleido jos ranką.

      Čelsė nukaukšėjo pro jį, bet staiga vėl sustojo, kai praėjimą užtvėrė kitas žmogus.

      Aleksas Diasas.

      Jis prisimerkęs žvelgė į ją ir vos vos šypsojosi.

      – O aš ketinau tave gelbėti, – sumurmėjo jis.

      – Žiūrėk, СКАЧАТЬ