Antras šansas. Kat Cantrell

Чтение книги онлайн.

СКАЧАТЬ ne tokios, kuri vengia savininkiškumo ir paviršutiniškumo. Ir Dalaso kaubojų.

      Ir kaip ji galės visą likusį gyvenimą šitiek apsimetinėti?

      Panašiai, kaip žadėjo apsimetinėti, jog jai neskauda širdies praradus mylimą vyrą, jaunesnįjį broliuką ir gyvenimą Delamere.

      Viskas buvo įmanoma su nauju vyru, su kuriuo gyventų Jungtinėse Valstijose, kuo toliau nuo Fino vestuvių su kita moterimi.

      Eliza nusijuokė ir papurtė galvą:

      – Ne, ne, nesispyriok, pasakyk, kaip iš tikrųjų jautiesi. Visgi išgelbėsiu tave nuo tolimesnės įtampos – jau radau tau porą.

      Džuljeta sustingo. Pagaliau. Tai, dėl ko atvyko į Ameriką.

      Koks tas jos būsimasis vyras? Ar jam patinka plaukioti, buriuoti ir vaikščioti paplūdimiu? Ar jis nebus nusiteikęs prieš jos šeimos vizitus? Ar jo graži šypsena ir ar jis daug juokiasi?

      Svarbiausia, ar ji sugebės jį pamilti ir užpildyti tą Fino formos ertmę širdyje?

      Net Elizai prižadėjus surasti gerą vyrą, buvo rizikinga tikėtis, jog jis atstos Finą.

      Būtų pakakę ir kandidato, kuris būtų šaunus.

      Džuljeta nurijo staiga burnoje atsiradusį nemalonų skonį.

      – Ilgai netruko – vos vakar baigiau atsakinėti į anketos klausimus.

      Eliza gūžtelėjo pečiais ir atsisuko veidu į salę, draugiškai kumštelėdama Džuljetą.

      – Kartais, įvedus naują profilį į duomenų bazę, programa neranda tinkamos poros ir tenka laukti, kol atsiras naujų klientų, tačiau taviškė anketa pasirodė kaipmat.

      Džuljeta norėjo sužinoti jo vardą ir, tuo pačiu, nerti po pirmu pasitaikiusiu stalu.

      Ką ji čia veikė? Elizos klientai vyrai ieškojo tokios moters, kuri rengtų vakarėlius, bendrautų su jų draugais, įdėmiai klausytųsi jų nuobodžių istorijų apie verslo sujungimus, mokesčius ir futbolą – tai tikrai ne jos pasaulis.

      Ji norėjo grįžti namo.

      Tuomet pagalvojo, kaip dažnai gyvendama Delamere ji matytų Fino sraigtasparnį danguje ar eilinę jo, kerpančio kaspiną per naujos mokyklos atidarymą, nuotrauką laikraštyje.

      Nuotraukoje užfiksuota, kaip būsima tos mokyklos mokinė pribėgo prie princo ir apsikabino jo koją. Finas pasilenkė pabučiuoti jos skruostą ir presto – akimirka amžiams užfiksuota šimtų mobiliųjų telefonų ir paparacų.

      Šitoks švelnaus ir žavingo princo charakterio bruožas kaskart sujaudindavo Džuljetą. Kadaise ji taip mylėjo tą gerą garbingą vyrą, tačiau jam netikėtai stojus į savo tėvo pusę, ji suprato, jog visas jo gerąsias savybes nusveria nenumaldomas užsispyrimas ir nenoras pripažinti klydus.

      Delameras buvo kupinas priminimų apie jos brolio Bernardo mirtį.

      Bet koks vyras – geriau nei tai.

      – Kas, jei man nepatiks kompiuterio parinktas vyras? – paklausė Džuljeta žinodama, jog Elizos programa atsižvelgė į visas jos sąlygas.

      – Jei nepatiks, surasime kitą, nors tai gali užtrukti. Kad ir kaip būtų… – Eliza trumpam uždelsė. – Tikiuosi, kad suteiksi jam galimybę, nes jis tobulai tau tinka. Man neteko matyti labiau derančios poros. Net Leo ir Denė taip nesutapo, nors dabar jų santuoka pavyzdinė.

      Džuljeta linktelėjo. Denė ir Leo Reinoldsai išties buvo viena iš labiausiai įsimylėjusių porų pasaulyje, nors susitiko ir susituokė užsiregistravę „EA International“. Tad jei Eliza teigė, jog šis vyras – tinkamiausia pora, kam abejoti?

      – Pakviečiau tave į vakarėlį turėdama slaptą motyvą, – prisipažino piršlė. – Tavo pora netrukus irgi pasirodys. Pamaniau, jums bus lengviau susitikti neutralioje aplinkoje.

      Jos pora. Taip greitai.

      Džuljeta tikėjosi prieš pirmąjį susitikimą šiek tiek apie tą vyrą sužinoti. Ji nevalingai palietė susegtus plaukus – bent jau sutiks jį atrodydama nepriekaištingai.

      Nepamiršk kvėpuoti. Bernardas būtų norėjęs matyti ją laimingą ir toliau gyvenančią savo gyvenimą. Mintyse šmėkštelėjusi brolio šypsena suteikė jai jėgų.

      Džuljeta pastebėjo sujudimą minioje, žmonės tiesė kaklus, šnibždėjosi ir linksėjo įėjimo link.

      – Kas vyksta? – paklausė ji.

      Eliza sumurmėjo nelabai gražų žodį.

      – Tikėjausi daugiau laiko viskam paaiškinti. Tai tavo pora. – Ji atsikrenkštė. – Jis ankstyvas. Mano galva, tai puiki savybė, kurių jam tikrai netrūksta. Nemanai?

      Jei viskas vyko pagal planą, į pokylį ką tik įžengė jos būsimas vyras.

      Džuljetos širdis ėmė daužytis kaip pašėlusi.

      – Žinoma, bet kodėl man atrodo, kad stengiesi mane įtikinti? Ar jis turi dvi galvas?

      – Tavo porai surasti ėmiausi kiek netradicinių priemonių. – Eliza prikando lūpą ir palietė Džuljetos ranką. – Tikiuosi, kad tai įvertinsi. Tai buvo testas, pamaniau, jei kompiuteris jūsų nesuves, nieko nesakysiu ir surasiu judviem kitas poras.

      – Ką tai reiškia? Ką tu padarei?

      Eliza vos šyptelėjo, miniai užstojus vaizdą prie įėjimo.

      – Tu tiek apie jį kalbėjai, supratau, kas dedasi tavo širdyje. Kaip tikra piršlė, privalėjau leisti jums pabandyti dar kartą.

      Džuljeta pajuto pirmą nerimo bangą.

      – Apie ką kalbėjau?

      – Princą Aleną. Finą. – Eliza linktelėjo minios prie durų link. – Jis – tavo pora.

      – Dieve mano, Eliza! – Džuljeta apsikabino liemenį, tačiau tai nesustabdė viduje užvirusios jausmų audros. Vilties. Nepasitikėjimo. Nenumaldomo pykčio. – Susisiekei su Finu nieko man nesakiusi? O, Dieve!

      Finas buvo čia, šioje salėje.

      Jis – mano pora.

      Ne tylus, futbolą mėgstantis amerikietis verslininkas, turėjęs pagydyti Fino sužeistą Džuljetos širdį.

      – Suteik jam progą, – priminė Eliza ir, griebusi Džuljetą už rankos, stumtelėjo ją į minią, kuri lengvai prasiskyrė, nors piršlė ir buvo puse galvos už aplinkinius žemesnė. – Eik, pasisveikink. Duok man dešimt minučių, ir aš pasistengsiu jums paaiškinti, kodėl taip pasielgiau, tada galėsit mane keikti. Arba pabandykit susitaikyti, gal net pradėti iš naujo – jums rinktis.

      Džuljeta nužvelgė minią, ieškodama pažįstamo veido, ir pastebėjo tvirtą figūrą elegantišku kostiumu, apsuptą diskretiškos apsaugos СКАЧАТЬ