Tinkama žmona. Kat Cantrell

Чтение книги онлайн.

СКАЧАТЬ style="font-size:15px;">      Ji vos isteriškai nesukikeno. Nekokia pradžia.

      – Labas.

      Na, regis, tai gana saugus pasisveikinimas.

      – Labas, – atsakė Leo ir nusišypsojęs sukėlė jai malonų, šiltą jausmą krūtinėje.

      Iš arti jis atrodė patikimas ir galingas, galįs vienoje rankoje nulaikyti kūdikį, o kita sustabdyti automobilio vagį. Nuo tos minties kilo dar šiltesnis jausmas ir nuslinko žemyn pilvu. Teoriškai ji žinojo, kad Leo suteiks saugumą. Bet tikrovė buvo daug… tikresnė. Ir jaudinanti.

      Jie pasisuko į priekį. Iš jaudulio Denės keliai sustingo, ir ji bandė atpalaiduoti juos neatkreipdama dėmesio. Jei pargrius per vestuvių ceremoniją, Eliza jai niekada neatleis.

      – Pradėkime.

      Pastorius raukšlėtomis rankomis pakėlė Bibliją ir pradėjo skaityti įžadus, kuriuos Leo pasiūlė išsirinkti pačiai Denei.

      Skriejantys iš pastoriaus lūpų žodžiai skambėjo visai kitaip, nei ji galvojo. Laimėje ir nelaimėje, turte ir skurde. Šiuo atveju jie nieko nereiškė, bent ne taip, kaip daugeliui porų. Tokie įžadai skirti sunkiomis santuokos akimirkomis atsiminti, kodėl ir kaip užgimė meilė.

      Akies krašteliu Denė bandė pažvelgti į Leo – kažin kaip jis jaučiasi? Staiga ji užsimanė, kad jie būtų pasikalbėję daugiau ir geriau pažinę vienas kitą.

      Tai atrodė nebūtina. Eliza nebūtų leidusi jai susituokti su blogu žmogumi. Jos atranka kruopšti ir nepriekaištinga, sutapo visi keturiasdešimt septyni ir jos, ir Leo asmenybės profilio punktai. Svarbu, kad jis – ne nusikaltėlis ir ne smurtautojas, tik kažin ar geras jo humoras ir ar jis mėgsta ilgas istorines dramas?

      – Ar sutinkate būti Leo teisėta žmona? – paklausė pastorius.

      Denė krenkštelėjo:

      – Taip.

      Drebančia ranka ji užmovė neįmantrų platinos žiedą Leo ant piršto. Ar bent bandė. Sunkiai sekėsi užmauti jį per sąnarį, ir kai, norėdamas padėti, jis palietė jos delną, ji žvilgtelėjo viršun ir pamatė mėlynas jo akis.

      Tas pats keistas virpulys, patirtas laiptų viršuje, vėl supurtė jos pečius. Tai buvo ne nerimas, o stipresnis jausmas, tarsi ji būtų išvydusi pažįstamą žmogų, tik negalėtų atsiminti, kas jis.

      Ji atsipeikėjo. Nervai. Ir viskas.

      Leo pakartojo ramiu ir tvirtu balsu:

      – Taip.

      Nes jis nė kiek nesijaudino. Kodėl turėtų, kai iš jo sklinda tas vyriškas pasitikėjimas savimi?

      Platinos žiedas, kurį jis užmovė Denei ant piršto, buvo toks pat, kaip ir jo, ir žibėjo nuo svetainės lempų. Ji žiūrėjo nustebusi dėl svorio, kokį suteikė toks paprastas žiedas.

      Skyrybos – ne išeitis.

      Jie abu su Leo savo profiliuose nurodė, kad tvirtai tiki pagarbiu įsipareigojimu, ir tai pirmas dalykas, kurį jie aptarė telefonu. Leo buvo pernelyg dosnus ikivedybinėje sutartyje, ir ji atsisakė tekėti, kol dokumentas nebus pakeistas – visi būsimi vaikai būtų aprūpinti, o ji negautų nieko. Jos manymu, tai geriausias būdas parodyti savo žodžių rimtumą.

      Leo buvo saugumo, o ne pinigų garantas. O mainais į tą saugumą ji būsianti žmona, kurios šiam vyrui reikia.

      Ši santuoka buvo ilgalaikis jų bėdų sprendimas, o ne meilės sąjunga. Jai šitai tiko. Leo jos niekada nepaliks taip, kaip padarė jos tėvas, ir jai niekada nereikės jaudintis, ar jo meilė neišblės, jei ji susimaus.

      Pastorius tradiciniais žodžiais pareiškė, kad trumpa ceremonija baigta:

      – Galite pabučiuoti nuotaką.

      Ak, kodėl ji prašė šios dalies? Bus taip keista. Bet juk tai jos vestuvės. Negi ji neturėtų gauti savo vyro bučinio? Bučinio, kuris užtvirtins jų sandorį.

      Leo neįskaitoma veido išraiška pasisuko į ją. Vyrui artėjant, ji užsimerkė. Lūpos susilietė.

      Ir liko susilietusios žavią akimirką, o jos pilve siautė jaudulio taifūnas. Gal tarp jų kils kas nors daugiau nei tik prisirišimas, ir tai nėra tokia menka galimybė, kaip ji manė.

      Leo atsitraukė tarsi palaižęs citrinos griežinėlį ir žengė į šoną.

      Pirmas bučinys. Koks… nuviliančiai trumpas ir slepiantis galimą ugnelę, kuria nebuvo laiko pasimėgauti. Ar Leo jos nepajuto? Akivaizdu, kad ne.

      Motina ir Eliza suplojo rankomis ir pripuolusios sveikino ją ir Leo.

      Denė gurktelėjo. Ko ji tikėjosi – kad Leo stebuklingai iš verslininko pavirs žaviuoju princu? Elizos kompiuterinė programa suporavo ją su tinkamiausiu vyru, kuris pasirūpins ja ir jos motina ir elgsis su Dene gerai. Ji turėtų būti laiminga, kad jiedu turės pilnatvę teikiančią partnerystę.

      Ji neturėtų galvoti, kaip Leo būtų galėjęs ją pabučiuoti, jei jie būtų susitikę kitomis aplinkybėmis. Jei jie būtų susituokę iš meilės, o per ceremoniją jis būtų pažvelgęs į ją aistringu žvilgsniu, sakančiu, kad jau nebegali sulaukti medaus mėnesio.

      Denė neturėtų leistis į tokius apmąstymus, bet mintis įstrigo – kaip atrodytų ramios mėlynos vyro akys, jei degtų iš aistros?

      Antras skyrius

      Daniela stovėjo tarpduryje sudėjusi rankas ir nuleidusi smakrą. Leo žmona buvo rafinuota ir kukli, būtent tokia, kokios jis ir ieškojo. Tačiau jis nesitikėjo, kad nuotrauka gali būti apgaulinga. Ir tai buvo didžiulis melas.

      Daniela nebuvo patraukli kaip paprasta mergina gatvėje, ko jis tikėjosi. Moteris, kurią jis vedė, spinduliavo jausmingą energiją, tarsi jos dvasia būtų užrakinta odos narve, vos pajėgiančiame ją sulaikyti. Jei tas narvas sugrius – laikykis!

      Ji ne šiaip graži; gyvai Daniela atrodė stulbinamai.

      Tarsi nužengusi iš poezijos ir Maiklo Bublė dainų. Taip pasakytų atlikėjo gerbėjai.

      Net jos vardas skambėjo egzotiškai ir neįprastai. Leo nesiliovė į ją stebeilijęs. Nesiliovė galvojęs apie tą tikrai per trumpą bučinį, kurį pats pertraukė anksčiau laiko, nes pajuto užsimezgant jausmus, kuriems nuslopinti prireiks daug pastangų. Visas kūnas sudūzgė nuo tos susikaupusios energijos, kurią taip smarkiai knietėjo ištyrinėti.

      Ką jis darys su tokia moterimi?

      – Galime važiuoti, kai tik būsi pasiruošęs, Leo, – švelnus, bet užtikrintas jos balsas nusklendė per ponios Arundel prieškambarį.

      Jis parsiveš žmoną namo. Kad ir kokią sumaištį Daniela sukėlė jo viduje, jiedu susituokę.

      Leo gerokai prašovė. Kodėl nepasiūlė iš pradžių susitikti? Nes sudėliojo visus taškus ant „i“ prieš įgyvendindamas šią idėją. Ar bent taip manė. Leo pasikalbėjo su kitais СКАЧАТЬ