Magnato sutramdymas. Carol Marinelli

Чтение книги онлайн.

СКАЧАТЬ dieviškas, – pataisė ją Ema. – Neįtikėtinai dailus ir jei kuri nors moteris sako kitaip, ji paprasčiausia melagė.

      – Tai kodėl tu nesutikai? – norėjo sužinoti Evelina.

      – Todėl, kad jį pažįstu, – paaiškino Ema. – Ne Luką asmeniškai, bet aš užaugau tarp tokio tipo vyrų… Todėl pažįstu juos kaip nuluptus. Užaugau šeimoje, kurioje buvo vien vyrai… išskirtinio grožio vyrai.

      – O kaip mama?

      – Ji mirė, kai man buvo ketveri, – pasakė Ema, bet jos balse nebuvo nė menkiausios užuominos, kad ji tikisi užuojautos – paprasčiausiai konstatavo faktą. – Mano broliai daug vyresni už mane… – Ema šyptelėjo prisiminusi vaikystę. – O tėvas, tikrai dailus našlys, traukte traukia gerbėjas… Jos visos nori jį pakeisti, visos mano, kad jis tik ir svajoja apie kitą ponią Stefenson, bet jis jomis tik pasinaudoja.

      – Lukas gražus vyras, – pasakė Evelina ir šiek tiek paraudo dėl netakto, kad taip asmeniškai aptarinėja savo bosą. – Kad ir ką sakytume, kai nebūna bjaurus, jis tikrai malonus žmogus. Tarkim, dabar ieškome naujos padėjėjos… ir tik dėl to, kad man sumažėtų komandiruočių ir nereikėtų dirbti iki vėlumos… Jis iš tikrųjų puikus.

      – Kol nesate jo įsimylėjusi, – pasakė Ema. – Kol neketinate, o ir nesitikite kurią nors dieną jį pakeisti.

      – Jūs tikrai perkandote jį. – Evelina nustebusi sumirksėjo.

      – Tikrai. – Pasiėmusi rankinę Ema užsimetė ją ant peties. – Geriau jau eisiu.

      – O aš geriau paskambinsiu Polui.

      Ir negalėjo būti jokių kalbų… ji nė akimirką neketino priimti ekstravagantiško Luko pasiūlymo, bet sėdėti apsivilkus pižamą, pietauti prie televizoriaus ir žiūrėti savo mėgstamą laidą namas buvo per didelis, o ji per daug vieniša.

      Vieniša…

      Ji niekada to neprisipažino net pati sau.

      Taip, Ema turėjo draugų ir darbą, buvo užsiėmusi… bet kartais, kartais ji trokšdavo nebūti tokia protinga, tokia ciniška ir tokia įtari, kai kelyje pasipainiodavo koks vyras.

      Ji pasiėmė žurnalą, iš karto atsivertė gyvenimo būdo puslapį ir pradėjo skaityti apie kitų žmonių gyvenimą, kitų žmonių rūpesčius, ir kaip jau buvo milijoną kartų, pradėjo ilgėtis savo mamos. Ilgėjosi pokalbių, kurie, be abejo, suktųsi apie vaikinus ir vyrus. Atrodė, kad visoms kitoms tie dalykai pavyksta lengvai – jos draugės įsimylėdavo ir liaudavosi mylėjusi, užmegzdavo vieną draugystę po kitos, kai kurios net ištekėjo arba apsigyveno kartu su savo mylimaisiais.

      Tik Ema jautėsi tarsi palikta pradiniame taške.

      Per daug sutrikusi dėl brolių patyčių, per daug bijanti būti įskaudinta, ji nuslėpė savo pirmuosius įsimylėjimus, paauglystėje neidavo į pasimatymus, pavydėdavo kitoms, kurioms šie pasimatymai buvo tarsi lengvas žaidimas, jos tiesiog nerdavo į juos ir sakydavo taip.

      Mieloji Barbara, – mintyse ji rašė laišką.

      Aš esu patraukli dvidešimt ketverių metų mergina, turiu draugų ir darbą, esu labai užsiėmusi ir vis dar esu skaisti.

      Ak, aš ką tik atsisakiau praleisti naktį Paryžiuje su seksualiausiu vyru žemėje.

      Tai būtų savaitės laiškas!

      Nors ir buvo puiku grįžus namo nerasti jokių pranešimų iš slaugos namų, kuriuose gyveno jos tėvas, nei naujų sąskaitų pašto dėžutėje, ji vis tiek jautė nepasitikėjimą savimi. Išjungusi televizorių Ema kelias akimirkas dvejojo.

      Šią trumpą dvejonių akimirką ji gailėjosi, kad nėra kvaila, ir troško to impulsyvumo, kuris traukia prie vyrų ir kurio jai labai trūko.

      Gailėjosi, kad nesutiko su Luko nuostabiu pasiūlymu.

***

      Lukas perjunginėjo televizoriaus kanalus.

      Ne todėl, kad būtų ką nors žiūrėjęs. Televizorius visą dieną įjungtas kaip fonas šuniui, Pipirui… ir ne todėl, kad gyvūnas tai vertintų.

      Vakaras be galo prailgo, o jis stovi čia apgailestaudamas, kad žiovauja iš nuobodulio vienuoliktą valandą Paryžiuje, bet jaučiasi žvalus ir visiškai pailsėjęs dėl laiko skirtumo likus penkioms minutėms iki vidurnakčio Londone.

      Turėtų būti išsekęs, nes ant kojų nuo penktos valandos, tačiau jo galva veikė kaip kompiuteris. Hemingsas, didžiulis prekybos tinklas, išsikvietė jį per vėlai, kad jis galėtų užkirsti kelią jo bankrotui.

      Nebent sugebės sugalvoti, kaip jį išgelbėti.

      Jis čiupo iš šaldytuvo butelį alaus ir stengėsi apie tai nebegalvoti, stengėsi pailsėti – jam jau įkyrėjo kelionės ir reikalai. Kodėl visi trokšta susitikti su juo asmeniškai, kodėl nenori bendrauti akis į akį priešais ekraną pasitarimų kambaryje?

      Po velnių, pakaktų elektroninio pašto.

      Praverstų seksas.

      Atsirastų daugybė norinčių.

      Tačiau jam nebuvo jokio noro kalbėtis.

      Šįvakar net nenorėjo apsimesti, kad yra kuo nors susidomėjęs.

      Kaklaraištis ir rankogalių sąsagos tarsi prilituoti, reikėjo padėti alų ir jais atsikratyti.

      Tada pasirūpinti Pipiru.

      Lukas piktai suburbėjo ant rausvai gelsvos spalvos miniatiūrinio pudelio, kuris atsakė jam urzgimu. Jis išleido jį į didžiulį balkoną, kad atliktų savo reikalą.

      Tarnaitė iš ryto sutvarkys.

      Marta, jo buvusi draugė, užsukusi į jo namus Sicilijoje nekviesta nusprendė drauge apsigyventi, o paskui, kai Lukas paprašė jos išsikraustyti – jau prieš trejus metus! – lyg netyčia paliko Pipirą.

      – Tu, – pasakė Lukas sugrįžęs prie šaldytuvo ir ieškodamas ko nors užkąsti, – esi pats šlykščiausias padaras, kokį kada nors esu matęs.

      Lukas praplėšė pakuotę ir išsitiesęs ant sofos pradėjo graužti vištos šlaunelę, o Pipiras nerimastingai trypčiojo šalia jo ant grindų.

      – Tu laikaisi dietos, – priminė jam Lukas. Viena akimi žiūrėdamas per televizorių rodomą detektyvą jis pagaliau nusileido ir numetė kelis kąsnelius ant grindų, atsilygindamas šuniui už tai, kad išmoko naują žaidimą – neseniai Lukas išsiaiškino, jog komandą duok leteną pakeitus į duok penkis rezultatas gaunamas toks pat, tik teikia didesnį pasitenkinimą.

      Išsiskyrimas su Marta buvo tikrai bjaurus – jos ašaros ir protestai dėl netikėto išsiskyrimo neturėjo precedento – ji vis klausė, kaip jis gali atsisakyti to, kas taip gera.

      Marta išvyko palikusi Pipirą – paprasčiausiai nepasiėmė jo, nes buvo įsitikinusi, kad Lukas СКАЧАТЬ