Lemtingas aukcionas. Lucy Monroe
Чтение книги онлайн.

Читать онлайн книгу Lemtingas aukcionas - Lucy Monroe страница 4

Название: Lemtingas aukcionas

Автор: Lucy Monroe

Издательство: Сваёню книгос

Жанр: Зарубежные любовные романы

Серия: Jausmų egzotika

isbn: 978-609-406-444-9

isbn:

СКАЧАТЬ – Kasandra pasisuko ir nuėjo į kambarį, kuriame vykdavo pamokos.

      Kai namas buvo pastatytas antroje devynioliktojo amžiaus pusėje, šis kambarys tarnavo kaip svetainė. O dabar jame išsiteko beveik tik Fazioli. Be instrumento, kambaryje dar buvo vienas didžiulis karalienės Anos stiliaus krėslas, kuriuo naudodavosi retai pas ją apsilankantys svečiai, ir mažytis apskritas staliukas.

      Kesė ranka parodė platų ir glotnų fortepijono suolelį, kurio apdaila buvo lygiai tokia pat kaip Fazioli.

      – Prisėskit.

      Neo taip ir padarė. Ir sėdėdamas prie fortepijono atrodė daug labiau atsipalaidavęs, nei ji būtų jo biure dangoraižio viršūnėje.

      Beveik metro devyniasdešimties, jis buvo per aukštas suoleliui, tačiau dėl to nesijautė nepatogiai.

      Vyro kūnas nebuvo lankstus ir grakštus ar, priešingai, nepasipuošęs gelbėjimosi ratu, būdingu vyrams pianistams, kuriuos Kasandra pažinojo, tačiau atrodė ištreniruotas ir labai raumeningas. Rankos buvo stiprios, pirštai ilgi, bet stambūs, o jų nuospaudos visiškai netiko pianistui arba, kaip ji įsivaizdavo, milijardieriui.

      Vyro kostiumas labiau tiko valdybos posėdžių salei, o ne jos muzikos kambariui, tačiau ir dėl to jis nesijautė nesmagiai.

      Galbūt neįtikėtinai turtingas Adonis sabalo spalvos plaukais neturėjo nepatogumo geno, kurį turi visi normalūs žmonės.

      – Ar, prieš pradedant pamoką, galiu pasiūlyti jums ko nors atsigerti?

      – Mes jau sugaišome kelias minutes valandos, skirtos šiai pamokai. Galbūt bus produktyviau, jei apsieisime be malonybių.

      – Aš ne prieš, jeigu pamoka kiek užtruks, – tarė Kasandra jausdamasi kalta, bet ir visiškai tikra, kad neturi dėl ko taip jaustis.

      – Bet aš prieš.

      – Aišku. – Kad ir kaip būtų keista, šiurkštus jo elgesys šiek tiek numažino Kesės nerimą.

      O gal ji paprasčiausiai mažiau nerimavo dėl to, kad jis neatsivežė savo palydos? Šiaip ar taip, ši situacija nebeatrodė tokia nepakeliama. Tad Kesė nusprendė būti paslaugi.

      Ką gi, jokių malonybių.

      – Galbūt kitą savaitę neskambinkite prie durų, o tiesiog užeikite į vidų, – pasiūlė ji.

      Jis pažvelgė prikaustančiomis žaliomis akimis.

      – Jūs nerakinate durų? – Neo nelaukė jos atsakymo ir tęsė toliau: – Uždaręs duris, aš jas užrakinau.

      Nekilo jokių dvejonių, kad jo padėties žmogui užrakinti duris dvigubu užraktu buvo įprasta.

      – Stebiuosi, kad neatsivedėte asmens sargybinių, kurie patikrintų namą.

      Kesė nuoširdžiai tuo stebėjosi.

§

      – Aš turiu apsaugą, bet negyvenu kaip kokiame humoristiniame detektyviniame seriale. Jus kruopščiai patikrino, dar prieš mano padėjėjai paskambinant susitarti dėl pamokų. – Taip taręs, Neo nužvelgė jos liauną kūną. – Vargu, ar jūs keltumėte man kokį nors pavojų.

      – Suprantu. – Kesė pasijuto nepatogiai, kad ją šnipinėja nepažįstami žmonės.

      – Tai nebuvo asmeniška.

      – Tik būtina. – Kaip ir duomenų apie jį paieška internete.

      Bet Kasandra numanė, kad jos biogražja patikrinta kur kas išsamiau. Buvo aišku, kad jis žino jos gyvenimo istoriją ir tai, ką jos vadybininkas vadina jos savitumu. Tačiau dėl to jis nesielgia su ja kaip su pamišėle.

      – Taigi. – Jis pabrėžtinai pažvelgė į savo laikrodį. Ne Rolex.

      Kesei tai pasirodė keista, bet ji nutylėjo.

      Jis aiškiai parodė, kad čia atvyko mokytis skambinti fortepijonu, o ne pasikalbėti. Ir dabar jo stačiokiškas elgesys Kesę nuteikė netikėtai gerai.

      Likusi valandos dalis prabėgo stebėtinai greitai.

      Nepaisant visiškai kitokios įtampos, kurią Kesei sukėlė šis magnatas.

§

      Neo niekaip nesuprato to pasitenkinimo jausmo, kai prabudęs antradienio rytą prisiminė, kad šiandien jo laukia antroji fortepijono pamoka.

      Tikrovėje Kasandra Beiker buvo tokia, kokia ir pavaizduota tyrimo ataskaitoje. Gana tyli, nepatogiai besijaučianti tada, kai šalia yra nepažįstamų žmonių, tačiau ir žavinga. Neo darbotvarkėje šiandien buvo ir daug svarbesnių reikalų, tačiau antrasis susitikimas su pasaulinio garso pianiste, atsisakiusia viešų pasirodymų, buvo pats pirmasis dalykas, šovęs jam į galvą.

      Neo negalėjo patikėti, kad su Kasandra Beiker praleistas laikas teikė jam tiek malonumo.

      Jos – rusvaplaukės, šiek tiek strazdanotu veidu ir liaunu kūnu – nebūtum galėjęs pavadinti gražuole, ir ji tikrai nepanėšėjo į tas moteris, su kuriomis jis paprastai smagiai leisdavo laiką. Ją labiau būtum galėjęs pavadinti paprasta mergaite iš gretimo namo, ir Neo būtų atvirai pripažinęs, kad šiandieniniame jo gyvenime tokių mergaičių tikrai nebuvo daug. O ir Kasandros nebūtų sutikęs be Zefyro įsikišimo.

      Zy taip pat buvo tas žmogus, kuris pirmasis supažindino Neo su Kasandros muzika. Jo partneris padovanojo jos kompaktinius diskus gimimo dienos proga ir per Kalėdas. Iš pradžių jis klausėsi Kasandros muzikos sportuodamas, vėliau paleisdavo įrašus dirbdamas prie kompiuterio. Galiausiai Kasandros muzika jo namuose jau beveik nenutildavo.

      Neo neatkreipė dėmesio į tai, kas atliko kūrinius, paprasčiausiai klausėsi muzikos per savo MP3 grotuvą. Jis net neatpažino jos vardo, užrašyto ant dovanų sertižkato. Tai jis suvokė tik tada, kai gavo preliminarią tyrimo ataskaitą. Tik tada jis pirmą kartą suprato, kad ji yra sukūrusi didžiąją dalį muzikos, kurios jis su tokiu malonumu klausydavosi.

      Ir jis nebuvo vienintelis, kuriam Kasandros muzika teikė malonumo. Kasandra Beiker buvo viena perkamiausių Naujojo amžiaus muzikos atlikėjų ir kompozitorių. Neo niekada nebūtų patikėjęs, kad tokia populiari muzikantė galėtų būti tokia nepretenzinga. Tačiau ji nė karto nepabandė užsiminti apie savo neginčijamą talentą arba žinomumą, todėl dar labiau priminė mergaitę iš gretimo namo.

      Nors Kasandros išvaizda buvo tikrai vidutinė, jos gintaro spalvos akys buvo stulbinamai gražios, o jų atviras ir nuoširdus žvilgsnis traukė ir žavėjo Neo. Jos akių spalva buvo neginčijamai unikali, o nenatūralių gražuolių, kurias jis kabindavo – Zefyras privertė Neo taip galvoti, – akys su spalvotais glaustiniais lęšiais nė iš tolo joms neprilygo.

      Nors ir ne gražuolė, Kasandra labai jį intrigavo ir atrodė labai pažeidžiama. Ši atsiskyrėlė pianistė kažkuo buvo be galo patraukli. Galbūt tai lėmė žinojimas, kad ji sukūrė muziką, kurios jis taip mėgdavo klausytis.

      Kad ir kokia būtų priežastis, Neo nekantravo susipažinti su ja artimiau. Ir kada paskutinį kartą jis leido sau tokią asmeninę prabangą, nesusijusią su seksu?

СКАЧАТЬ