Painiava dėl Tajaus. Jill Shalvis

Чтение книги онлайн.

      Tąryt ir Tajaus laukė ilga diena. Turėjo tris darbus Los Andželo centre, du Berbanke, keturis Glendeile ir, tikėjosi, dar vieną naują čia pat, pietiniame kvartale.

      Keista, kaip greitai jis pamėgo šį rajoną. Gal todėl, kad jis buvo tiesiai už Los Andželo, o jo gatvelės išlikusios dar iš laukinių vakarų laikų. Naujovių siekiančios ir turtingos miesto valdžios dėka dauguma pastatų buvo išsaugoti ir restauruoti. Čia buvo įprasta linksmybių vieta – daugybė restoranų, teatrų, išskirtinių krautuvėlių ir begalė garsenybių.

      Tajaus nedomino minios jaunų ir vienišų miestiečių, užplūstančių gatves vakarais ir savaitgaliais, bet jį džiugino atmosfera.

      Ypač patiko čia dirbti, nes vis dar buvo daugybė nerenovuotų pastatų, kuriems reikėjo architektų.

      Šiame mieste jis buvo naujakurys ir neturėjo savo biuro, tad darbo buvo tik dar daugiau – daug lakstymo ir daug valandų prie braižybos stalo.

      Tajus nebijojo nei ilgesnės darbo dienos, nei sunkumų. Tiesą sakant, jam tai net patiko. Jei ką nors gaudavo lengvai, be jokių pastangų, tapdavo įtarus.

      Tokį požiūrį Tajus susiformavo ankstyvoje jaunystėje, nes nebuvo lengva, niekas nebuvo paduota ant sidabrinės lėkštutės. Pačiam reikėjo kapstytis iš skurdo.

      Seni laikai, – pagalvojo ir numetęs pieštuką atsilošė kėdėje. Susikėlęs kojas ant braižybos stalo, pažvelgė pro langą į Šventojo Gabrieliaus kalnus. Kalifornija neabejotinai graži. Ne tokia graži kaip… Rio ar Tokijus ar daugybė kitų vietų, kuriose lankėsi, stengdamasis kuo labiau nutolti nuo savo ištakų. Jos grožis buvo kitoks… jis ramino.

      Žinoma, ši ramybė neužsitęs. Kaip visada. Anksčiau ar vėliau vėl norėsis pakeisti aplinką… manė, kad susidomės Niujorku, bet dabar tiko ir Kalifornija – šviesiaplaukių gražuolių, smėlio paplūdimių ir sveiko maisto šalis.

      Be to, jam labai patiko, kad čia turėjo anonimiškumo laisvę. Čia galėjo būti kuo tik užsigeidęs. Niekam tai nerūpėjo.

      Čia, apsuptas sėkmės, dėl kurios dirbo tiek metų, buvo būtent kažkas.

      Kažkas su solidžia banko sąskaita ir darbo kambariu dideliame name, kur galėjo mėgautis visais įmanomais patogumais.

      Daugiau niekada nemiegos tuščiu pilvu, nejus kaulus stingdančios nežinomybės baimės. Pradėjęs vargingiausiuose Dublino rajonuose, savo kailiu pajuto ir viena, ir kita.

      Dabar retai tai prisimindavo. Nėra prasmės. Viską paliko praeityje ir gyveno toliau.

      Šiandien, kai jis toliau pildo savo banko sąskaitą ir turi mėgstamą darbą, niekas jo nesustabdys, o jei tarp darbų dar spės pasismaginti su Kalifornijos gražuolėmis, juo geriau.

      Tajus prisiminė šį rytą ir gydytoją Nikolę Man. Ji tikrai netipinė Kalifornijos gražuolė, bet su tais kareiviškais drabužiais ir užsispyrimu buvo seksualiausia mažytė, kokią jam teko matyti. Mažytė tiesiogine žodžio prasme, nes vos siekė jo petį. Visgi pamačius ją burnoje kaupėsi seilės. Tajus įtarė, kad tas kūnas, sprendžiant iš jos pusryčių, buvo ne dietų, o stiprios valios rezultatas. Valia būtina bet kuriam gydytojui. Ji galėtų nužudyti vien tų didelių akių ilgomis blakstienomis žvilgsniu. Jos buvo pilkos kaip siautėjanti pūga. Tamsūs, blizgantys plaukai iki užsispyrėliškai atkišto smakro priminė šilką.

      Ji padarė jam tokį įspūdį, kad būtų nusijuokęs, bet buvo nejuokinga. Ji kitokia, todėl traukė daug stipriau, o Tajui nepatiko tokia trauka, daugiau negalvos nei apie ją, nei apie jos karštas, laukiniam seksui sukurtas lūpas.

      Jis atsitiesė ir nuleido kojas. Patiko tvirtai stovėti ant žemės, bet tai buvo įmanoma tik laikantis saugaus atstumo nuo kitų žmonių. Tokių kaip seksualioji gydytoja Man. Apsisukęs kėdėje Tajus pavažiavo prie kompiuterio ir jį įjungė. Jei nenori galvoti apie pilkas akis ir bučinių maldaujančias lūpas, reikia dirbti.