Vyro medžioklė. Jennifer Crusie

Чтение книги онлайн.

СКАЧАТЬ Keitė. – Jei būtum laikiusis plano, šiandien jau būtum turtinga. Visai pamiršai reklamą ir plėtrą?

      – Pernelyg greitai, – mestelėjo Džesė. – Jei laikyčiausi tavo plano, nebeturėčiau laiko mėgautis tortų puošyba. Galiausiai imčiau gaminti cukrines rožytes it koks robotas, o dar po kiek laiko mano tortai atrodytų taip pat, kaip ir visų kitų. Niekas nebenorėtų už juos tiek mokėti. Tektų nuleisti kainą, o vėliau reikėtų kepti daugiau tortų, kad kompensuočiau nuostolius. Tortai taptų pasibjaurėtini, o man tektų užsidaryti ir badauti. – Ji triumfuojančiu žvilgsniu apdovanojo verslininkę draugę.

      – Tu tiesiog nenori suklestėti, – paprieštaravo Keitė. – Nori tik krapštinėtis su cukrumi ir mėgautis gyvenimu.

      – O tau pernelyg rūpi sėkmė, – atkirto Džesė ir palinkusi į priekį pridūrė: – Tenori uždirbti pinigų, nesvarbu, smagu tau ar ne. Bet, mieloji, tai labai svarbu. Kaip tik dėl to šiandien esi tokia surūgusi. O aš – ne. Ir aš nesikrapštinėju – esu menininkė.

      – Džese… – pradėjo ji, bet ši neleido baigti.

      – Na, tai nuo ko reikia pradėti rašyti planą?

      Keitė atsiduso – nusileisti bus lengviau nei ginčytis su Džese.

      – Pirmiausia reikia nustatyti tikslus.

      – Gerai. – Džesė ėmė raustis didžiuliame išsiuvinėtame krepšyje, ieškodama rašiklio. Neapsikentusi Keitė pakilo iš vietos, priėjo prie rašomojo stalo, paėmė parkerį su auksine plunksna ir įteikė jį draugei.

      – Ačiū. – Džesė numetė rankinę į šalį. – Reikės susitvarkyti rankinę. Primink, kad grąžinčiau, nes visąlaik pamirštu.

      – Žinau, – tarė Keitė ir atsisėdo į savo vietą.

      – Na, ir koks tavo tikslas? Surasti poną Tobulybę ir už jo ištekėti, ar ne?

      – Taip. – Keitė ištraukė savo kavos puodelį iš po Džesės laikraščio.

      – Tai kokio vyro ieškome?

      Laikraščio kraštelis skendėjo Keitės kavoje. Ji ištraukė jį ir nusausino servetėle, kad neišsiteptų staltiesė.

      – Tavo laikraštis mirko mano kavoje.

      – Atleisk. – Džesė prisitraukė laikraštį ir ėmė žymėtis punktus paraštėje. – Pirma, jis turi būti turtingas.

      – Nebūtinai, – paprieštaravo Keitė. – Pinigai man nerūpi.

      Džesė kantriai pažvelgė į draugę.

      – Ne, bet tavo tėtis turtingas, o pamotė graži. Neturtingasis Derekas užsigeidė ikivedybinės sutarties ir dėl to nuo jo pabėgai. Ar pamiršai? Reikia rasti vyrą, kurio turtai būtų didesni už tavo kraitį.

      – Dženisė ne tokia ir gražuolė. Be to, greičiausiai ji paveldės tėčio turtus. – „Nebent tėvas spės vesti šeštą kartą."

      Džesė nuleido negirdomis Keitės prieštaravimus.

      – Tu paprasčiausiai pavydi, nes ji dešimt metų už tave jaunesnė. Gerai, antras punktas. Jis turi būti už tave vyresnis maždaug penkiolika metų.

      – Kodėl? – suglumusi paklausė Keitė.

      – Nes tu akivaizdžiai ieškai tėvo.

      – Neieškau. Duokš čia. – Ji atėmė laikraštį iš Džesės ir išbraukė pirmus du punktus. – Gerai, pirma, jis turi būti protingas. Labai labai protingas.

      – Protingas – gerai, – išsišiepė Džesė.

      – Protingas reiškia ne tik išsilavinęs, jis turi būti įžvalgus. Turi… atpažinti kokybę.

      – Ieškai etikečių žinovo? – nutaisiusi grimasą pasidomėjo kritiškoji draugė. – Toks tavo svajonių vyras?

      – Jis turi būti išskirtinis, – Keitė sutelkė dėmesį į planą, – gerai išauklėtas. Toks, kuris mokėtų elgtis operoje.

      – Tu nekenti operos.

      Keitė tik mostelėjo ranka, nepaisydama prieštaravimų.

      – Be to, agresyvus. Privalo žinoti, ko nori, ir to siekti.

      – Gerai. – Kol Keitė įsijautusi rašė, Džesė pakėlė savo puodelį prie lūpų. Paaiškėjo, kad jis tuščias, tad sukeitė su Keitės.

      – Ir jis turi būti daug pasiekęs.

      – Kuria prasme?

      – Ką? – Keitė atplėšė akis nuo plano.

      – Na, – visažinės tonu pareiškė Džesė, – sėkmė skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus.

      – Turi uždirbti keturiskart daugiau nei bendraamžiai, taip pat ir akcijų biržoje, – automatiškai išpoškino Keitė ir, vargu ar supratusi, ką pasakė, vėl palinko prie sąrašo.

      – Primena citatą, – tarstelėjo Džesė. – Leisk, atspėsiu, kas pirmasis taip pasakė? Šekspyras? Ne, Markas Tvenas? Ne. Pala, atsiminiau – Bertramas Svensonas, metų tėvas.

      – Ką?

      – Ar jau pasiekėme smagiausius punktus? – pasiteiravo Džesė.

      – Kokius?

      – Puikus humoro jausmas. Palaiko lygias moterų ir vyrų teises. Puikus meilužis. Myli tave iki išprotėjimo.

      – Na taip, žinoma. – Keitė dirstelėjo į sąra šą. – Ar jau sakiau, kad jis turi būti daug pa- siekęs?

      – Keletą kartų. – Džesė išplėšė laikraštį draugei iš rankų. – Gerai, apibūdinome laimikį. Na, koks kitas žingsnis? Reikia jį rasti, tiesa?

      – Taip. – Keitė pakėlė kavos puodelį prie lūpų ir susiraukė, pamačiusi, kad šis tuščias. – Išgėrei mano kavą?

      – Taip, pasijutau agresyvi. Kitas žingsnis – rasti medžioklės plotą.

      – Džese, nemanau…

      Džesė kilstelėjo ranką.

      – Aš jau radau. – Ji atsargiai nuplėšė laikraščio kampą su Keitės sąrašu ir ištiesė draugei. – Šitą pasilaikyk. – Paskui atsivertė kelionių ir laisvalaikio skiltį. – Pažvelk.

      Keitė žvilgtelėjo į po nosimi pakištą reklamą. Aukštas, išvaizdus vyras golfo drabužiais pozavo golfo aikštyne, besidriekiančiame kalvotame, miškų apsuptame slėnyje. „Atvykite į laukinę gamtą ir išbandykite sudėtingiausius Amerikoje golfo laukus, – skelbė užrašas po nuotrauka. СКАЧАТЬ