Vyriška silpnybė. Avril Tremayne

Чтение книги онлайн.

СКАЧАТЬ Nelabai mergaitiška. Keista, kad kiti svečiai neklupinėjo ir nevartė skulptūrų ir gėlių vazonų.

      Tačiau Skotas nujautė, kad Keitės atveju punčas niekuo dėtas. Kažkodėl ji atrodė pritrenkta. Negali būti, kad dėl istorijos apie ménage a trois? Ji ne tokia. Užtektų dviejų minučių viską jai paaiškinti. Vadinasi, jai išrengti liko dvidešimt aštuonios.

      Tačiau per artimiausias dvidešimt minučių Skotui nepavyko net prie jos prisiartinti. Vos tik žengdavo jos pusėn, ji pasukdavo kur nors kitur. Tarsi jo vengtų. Beprotybė. Tokia pati beprotybė kaip ir nuolat kylantis testosteronas jo organizme. Žingsniuodama po namus ji atrodė velniškai seksualiai.

      Pamatęs, kad praėjo jau dvidešimt keturios minutės, Skotas, rodos, šimtąjį kartą pamėgino prie jos prieiti, tačiau Keitė kaipmat nudūmė prie žmonių grupelės, kurios amžiaus vidurkis turėjo būti apie šimtą keturis. Taip. Ji iš tiesų jo vengė.

      Dieve mano.

      Jis vaikėsi, o ji bėgo. Skotui iki šiol dar nebuvo taip nutikę, bet kol stebėjo ją mėgindamas suprasti, ką padarė ne taip, gundymui skirtas pusvalandis ėjo į pabaigą, o ji… dingo. Kaip Pelenė. Tik nepametus savo gundančių kurpaičių.

      Skotas kišenėje apčiuopė jos vizitinę kortelę.

      Keista. Ką jis pasakė? Ką padarė? Paslaptis. Bet jam patiko paslaptys. Ir iššūkiai. Ir moterys raudonomis lūpomis.

      Staiga pasidarė visiškai aišku, kad tarp jo ir Keitės Kleri (o tarp jų tikrai kažkas buvo) viskas nesibaigs pralietu punšu ir paslaptingu dingimu.

      Dar kartą pažvelgė į adresą jos vizitinėje. Vos per kvartalą nuo jo biuro.

      Bus nesunku.

      ANTRAS SKYRIUS

      Keitė įėjo į savo butą, numetė rankinę ant sofos, nusispyrė batelius, pamankštino kojų pirštus ir sudejavo, tačiau ne dėl to, kad maudė kojas.

      Skyrybų vakarėlis buvo tragiškas.

      Negalėjo patikėti, ką vapėjo apie Rubiko kubą ir kabiamušį. Ji ne ką geresnė už Barnabą ir jo purvinuosius martinius! Flirtavo su tuo gražuoliu kaip hormonų valdoma paauglė.

      O paskui pasirodė, kad ir gražuolis toks pats nuo hormonų apkvaitęs paauglys.

      Keitė vėl suaimanavo.

      Ar paauglystė gali užsitęsti iki dvidešimt septynerių?

      Bet už tai jai trisdešimt dveji. Dėl Dievo meilės! Trisdešimt dveji ir ji nemoka nusileisti.

      Keitė atidarė dvivėres stiklines duris ir žengė į prabangią terasą. Butą nusipirko vien dėl vaizdo – ne dėl Uosto tilto, boluojančio tolumoje, nors jis ir patiko, bet dėl laivų. Stebėdama, kaip jie švelniai supasi Raškaterio įlankoje, nusiramindavo, užsisvajodavo ir nutolusi nuo visų rūpesčių pasinerdavo į mintis apie nesibaigiančias galimybes ir nuotykius…

      Pamėgino grįžti į realybę – priminė sau, kaip privertė vienos klientės vyrą parduoti jachtą ir atiduoti pusę gautos sumos. Tas verkė it mažas vaikas. Tačiau net ir šis prisiminimas neatbaidė nuo svajonių apie galimybes ir nuotykius.

      Ypač apie galimybes ir nuotykius su Skotu Naitu.

      Jis vis dar stovėjo prieš akis. Nuostabus kūnas. Aukštas, stiprus, plačiapetis. Truputį pasišiaušę rusvi plaukai. Budrus vaiskiai žalių akių žvilgsnis. Šypsenėlė, tarsi sakanti turiu paslaptį. Puikiai apskaičiuota ir dėl to tik dar labiau intriguojanti. Jo tingus, žemas balsas, visiškai nederantis prie žvitrių akių. Keitė priėmė tai kaip iššūkį apvynioti jį aplink pirštą.

      Bet dvidešimt septyneri? Rimtai?

      Ji užsidengė veidą rankomis. Iš gerklės išsiveržė dar viena aimana.

      Nepasotinta aistra – štai kur bėda. Nuo kokteiliukų praėjo per daug laiko. Purvinasis martinis, Šiurkštus meilužis, Tarp paklodžių, Seksas paplūdimyje… Gerokai per daug.

      Kol tos aistros nepatenkins, verčiau su Skotu Naitu nesimatyti. Per kitą „Žaliojo rifo“ susitikimą pirma turės įsitikinti, kad jo nebus. Ir apskritai bus dar geriau, jei nuo šiol eis tik į merginų susitikimus. Taigi tik Vila, Eimė, Džesika ir kita mergina, su kuria dar nesusipažino – Šantalė, jei tik ji kada nors pasirodys. Be Robio. Be Skoto. Lukas Singapūre, o kitas vaikinas, kurio vardas prasideda B… Breidis? Ne, Brodis, kol kas neatsirado. Jai užteks merginų.

      Galės vynioti aplink pirštą kitus vyrus. Tokius kaip Filipas – laimingai išsiskyręs, subtilus, kultūringas, keturiasdešimtmetis, subrendęs teisininkas.

      Tuomet galės apie tai pasipasakoti merginoms, Skotą pasieks žinia, kad ji užimta, ir bus viskas.

      Taip, Filipas puikiai tiks. Paskambins jam pirmadienį ir susitars susitikti bare netoli jos biuro, išlenkti po „Atsuktuvą“. „Braškinį striptizą“. Arba „Sekso mašiną“. Arba… nesvarbu.

      Keitės pirmadienio rytas prasidėjo aštuntos valandos susitikimu su kliente.

      Šią klientę Keitei norėdavosi apkabinti ir paglostyti. Gležna, baikšti Rouzė įslinko į jos kabinetą lyg ieškotų slėptuvės. Buvo taip įbauginta vyro, kad net nedrįso jam prisipažinti, jog nėra laiminga. Kaip ji prabils apie skyrybas, vis dar buvo paslaptis.

      Klerių moterims tokios bėdos buvo svetimos!

      Keistas susitikimas su Rouze priminė, kokia laimė būti neištekėjusiai. Priminė, kad reikia greičiau paskambinti santuokos kaip velnio bijančiam Filui ir susitarti dėl susitikimo. Malonus pokalbis užtruko vos keturias dalykiškas minutes.

      Po dar dviejų susitikimų Keitė išsivirė kavos, atsivertė darbotvarkę ir… sumirkčiojo.

      Mirk. Mirkt. Mirkt.

      – Su kuo turiu susitikti šiandien pusę pirmos, Debe? – šūktelėjo savo nenusakomo amžiaus, griežtai ir tiesiog nepamainomai asistentei.

      – Lukterk… – sutarškėjo klaviatūra. – Aa, Skotas Naitas. Jis skambino, kol buvai aštuntos valandos susitikime. Minėjo, kad šeštadienį susitarėte papietauti.

      Keitė sudribo savo krėsle. Buvo sužavėta jo ryžto.

      – Ar ne? – paklausė vaidindama pasipiktinusią.

      – Ne? – Debė sukikeno. – O galvojau, kodėl nieko man neprasitarei, bet jis atrodė… na, tiek to. Pasakiau jam, kad per pietus esi laisva.

      – Tiek to? – tarstelėjo Keitė ir nusišypsojo Debei pratrūkus kvatotis.

      – Atšaukti? Palikti tave vieną su vištiena išsinešti ir prakeiktomis pupelių salotomis?

      Keitė jau žiojosi atšauti taip, tačiau tuomet prisiminė ryte matytą Rouzę. Nervingą. Išsigandusią. Apimtą panikos. Bijančią išrėžti vyrui, kad nori skyrybų.

      Kartu prisiminė savo pačios elgesį šeštadienio vakarą – kaip vengė СКАЧАТЬ